E.Kūris: pensija nėra nuosavybė

"Senų žmonių genocidas", "antikonstitucinis įstatymas", "atimtas duonos kąsnis" – taip opozicija išvadino laikiną įstatymą, pagal kurį dvejiems metams bus sumažintos beveik visos pensijos ir įvairios socialinės išmokos.

Apkarpytas išmokas siūloma mokėti dvejus metus – nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. pabaigos. Seimas kol kas tik žada sumažintas išmokas kompensuoti, ir tik daliai gyventojų – senatvės ir prarasto nedarbingumo pensijos gavėjams. Iki kitų metų liepos pradžios Vyriausybę norima įpareigoti parengti sumažintų socialinių išmokų kompensavimo tvarką ir pateikti siūlymus dėl įstatymo, kuriuo mažinamos išmokos, galiojimo termino.

Opozicijos atstovai džiaugėsi, kad valdančioji dauguma vis dėlto prakalbo apie pensijų kompensavimą, tačiau jiems kilo daug abejonių dėl socialinių išmokų mažinimo proporcingumo. Tai gali tapti vienu pagrindinių argumentų kreipiantis į Konstitucinį Teismą (KT)

V.Andriukaitis Diena.lt teigė, kad ketinama kreiptis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prašyti jos vetuoti laikinąjį įstatymą. Jis priminė, kad praėjusią savaitę Seimas nutarė kreiptis į KT, kad būtų išaiškinti ankstesni šio teismo nutarimai, susiję su pensijų ir socialinių išmokų klausimais. Taip pat klausiama, ar pensininkai nediskriminuojami, kai pensijos mažinamos esą nesilaikant proporcingumo principų.

"Jeigu Prezidentė įstatymo nevetuos, lauksime KT išaiškinimo ir tuomet svarstysim, ar kreiptis į KT ir dėl šio laikinojo įstatymo atitikties pagrindiniam šalies įstatymui", – sakė socialdemokratas.

Petras Ragauskas, Teisės instituto direktorius

Laikinąjį įstatymą reikia vertinti atsižvelgiant į visą Konstitucijos nuostatų sistemą. KT ne kartą yra teigęs, kad kai yra išskirtinės situacijos, galima elgtis kitaip, negu elgiamasi pagal bendrąsias taisykles. Puikus pavyzdys – teisėjų atlyginimai. Iš pradžių KT buvo kategoriškai pareiškęs, jog mažinti atlyginimų negalima, bet kitame nutarime buvo patikslinta, kad jeigu valstybėje yra sunki ekonominė padėtis, kai visiems algos mažinamos, jas galima mažinti ir teisėjams.

Taigi, sakyčiau, ta pati situacija yra ir su pensininkais. Tačiau yra ir kitas klausimas. Jeigu pagal dabartinę KT doktriną teisė į pensijas yra tolygi nuosavybės teisei, iš tiesų kyla klausimas dėl kompensavimo mechanizmo. Nuosavybės negalima nusavinti, vadinasi, prarasta pensijos dalis turi būti kompensuota. Kiek girdėjau, Seime svarstoma galimybė kompensuoti pensijas ateityje jas padidinant. Tačiau abejoju, ar tokia kompensacija būtų teisinga ir ateityje adekvati šiuo metu patiriamai skriaudai.

Dar viena problema – proporcingumas. Solidarumo principas nebūtinai reiškia, kad turtingas ar daugiau pajamų gaunantis žmogus turi prarasti daugiau. Tas proporcijas, kiek neteks didesnes ir kiek mažesnes pajamas gaunantys asmenys, gali būti svarbu įvertinti KT, jeigu toks klausimas bus nagrinėjamas. Ypač sunku pasakyti, ar turi pagrindą toks didelis, net iki 70 proc., pensijų sumažinimas dirbantiems pensininkams, net jeigu jie uždirba daug.

Pats socialinių išmokų mažinimas, mano nuomone, yra pagrįstas. Tačiau kyla klausimas, kaip prarastos pajamos bus kompensuotos? Jeigu toks mechanizmas nebus numatytas iki KT nagrinėjant šį ginčą, manau, teismas turėtų paskelbti, kad taip buvo pažeista Konstitucija. Jeigu sprendimas dėl kompensavimo bus, matyt, ir KT pasisakymas bus kitoks.

Ar pensininkas dabar galėtų teisme įrodyti, kad valstybė nepagrįstai sumažino pensijas? Jeigu pensija sumažėjo tik 5–10 proc., abejoju, tačiau jeigu pajamos mažėja 70 proc., galbūt.

Egidijus Kūris, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas

Paties įstatymo neanalizavau, tai kalbėsiu abstrakčiai. KT nutarime, kurį jau klaidingai cituoja įvairūs komentatoriai, nepasakyta, kad pensija yra nuosavybė. Pasakyta, kad įgyjama teisė į išmoką, teisė į nuosavybę. Įvairiuose KT nutarimuose pasakyta, kad teisė į pensiją yra ginama kaip nuosavybė. Tai ne tas pats, kas pasakyti, kad pensija yra nuosavybė. Tačiau dabar visi taip sako ir klaidina visuomenę.

Kompensavimo mechanizmas turi būti numatytas ir jis turi būti teisingas. Ką reiškia teisingas? Kiekvienu konkrečiu atveju atsakymas bus skirtingas. Pateiksiu pavyzdį: pagal Konstituciją ir įstatymus turi būti kompensuojama už nacionalizuotą turtą. KT doktrinoje yra plačiai išdėstyta, kad kompensavimas turi būti teisingas. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti kompensuojama pagal dabartinę rinkos vertę. Sakykim, kompensacija už sklypą miesto centre. Jeigu ji būtų išmokėta pagal sklypo rinkos vertę, tai būtų teisinga tik vienai pusei, bet neteisinga visos visuomenės atžvilgiu.

Koks turėtų būti pensijų kompensavimas, nepasakysiu, nes nesu įstatymų leidėjas, nedirbu Vyriausybėje ir pasiūlymų neteiksiu. Bet nemanau, kad kompensacija visada turi siekti 100 proc. KT doktrinoje niekur nėra net užsiminta, kad viskas turi būti kompensuojama 100 proc.

Dirbantiems pensininkams pensijos bus mažinamos:

Darbo užmokestis (litai)	Mažinama pensija (proc.)
200	2,5
400	5
800	15,6
1500	34,1
2100	50
3100	59,5
4200 ir daugiau	70 proc.

Pensijų rėžiai	Apytikslis mažėjimas	Apytikslis mažėjimas proc.
iki 650	-	-
650–700	14,6	2,1
700–750	24,0	3,3
750–800	29,8	3,8
800–850	37,4	4,5
850–900	45,3	5,2
900–950	53,5	5,8
950–1000	62,0	6,4
1000–1100	74,5	7,1
1100–1200	93,0	8,1
1200–1300	112,2	9,0
1300–1400	132,8	9,9
1400–1500	154,7	10,7
daugiau kaip 1500	213,3	12,3