Finansų krizė lietuvius išmokė racionalumo, blaivesnio požiūrio į gyvenimą ir protingesnio vartojimo. Tiesa, tai labiau galioja tai gyventojų grupei, kuri ir taip krizę išgyveno palyginti lengvai. Kiti išlaidauti norėtų, tačiau negali.

Kaip kas išgyveno?

9 proc. gyventojų krizė nepalietė, 47 proc. mano, kad atsilaikė sėkmingai, 25 proc. jaučiasi krizės paliesti, o 19 proc. – sutriuškinti. Tokius rezultatus gavo komunikacijos agentūrų bendruomenės „United Agencies“ ir rinkos tyrimų bendrovės SIC ekspertai, atlikę tyrimą „Lietuvos anatomija: kas pasikeitė po krizės?“.

Analogišką tyrimą komunikacijos agentūros buvo atlikusios ir 2008-ųjų pabaigoje, krizei dar tik prasidedant. Lyginant abiejų tyrimų rezultatus matyti, kad per ketverius metus įvyko nemažai pokyčių ne tik gyventojų piniginėse, bet ir galvose.

„Visuomenė jau juda tolyn, ir tikrai pasikeitusi .2008 m. mes, kaip tauta, buvome lėtesni, už mažiau darbo tikėjomės daugiau atlygio. Dabar mes nebesitikime, kad ką nors duos valdžia, stengiamės savimi pasirūpinti patys, mažiau vartojame, lengviau atsisakome vartojimo“, - pristatydama tyrimą vakar sakė bendrovės SIC tyrimų strategijos vadovė Rūta Gaudiešienė.

Tačiau lietuviai taip pat pradėjo mažiau bendrauti, užsidarė savo rate, pasidarė piktesni ir ciniškesni. Pavyzdžiui, 2008 m. dauguma apklaustųjų teigė, kad stresą įveikia ir atsipalaiduoja būdami su vaikais, šeima, bendraudami su draugais. Šiemet tokių atsakymų sumažėjo, tačiau žymiai populiaresni pasidarė kiti du streso įveikimo būdai – sportas ir alkoholio vartojimas. Pastarąjį kaip atsipalaidavimo būdą įvardijo net 30 proc. daugiau apklaustųjų nei prieš ketverius metus.

Dvi Lietuvos

Tiesa, tyrimo autoriai pripažįsta, kad galima kalbėti ne tik apie dvi – 2008-ųjų ir 2013-ųjų – Lietuvas, bet ir aiškią takoskyrą tarp dviejų visuomenės grupių dabartinėje Lietuvoje. Vaizdžiai kalbant, viena visuomenės grupė pirkti ir vartoti gali, bet nebenori, kita – nori, bet negali.

Pirmajai grupei priskiriami tie, kurie krizės iš esmės net nepajuto arba jau išmoko jos pamokas ir optimistiškai žvelgia į ateitį. Tokiems žmonėms mėnesio pabaigoje nekyla problemų apmokėti sąskaitas, jiems nereikia taupyti investicijų į vaikų ateitį, mažiau lėšų skirti pramogoms. Jie gali sau leisti įsigyti įvairesnių ir brangesnių daiktų, tačiau paradoksas – to nebenori.

„Žmonės už nieką nebenori mokėti papildomai. Ekologija? Nesąmonė. Lietuviška produkcija? Koks skirtumas. Be to, lietuviams daug mažiau svarbūs pasidarė prekės ženklai. Taip, mes mėgstame „Apple“ ir „Samsung“, bet kalbant apie visa kita, tai alus – pigesnis, o ne garsesnio gamintojo, televizorius pigesnis ir taip toliau“, - teigė komunikacijos konsultantas, bendrovės „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus.

Kita vertus, prie to prisidėjo ir patys prekybininkai, nes, anot M. Katkaus, kaip su žmonėmis kalbėsi, taip ir atsilieps. „Jeigu pažiūrėsime, kokias reklamas pastaraisiais metais rodė televizijos, tai sudaro įspūdis, kad Lietuvoje vyksta nuolatinis išpardavimas“, - juokavo komunikacijos ekspertas.

Pasak jo, nuolat akcijomis gyvenantys prekybininkai patys pripratino gyventojus pirkti pigesnes prekes.

Tiesa, prie mažesnio šios gyventojų grupės noro vartoti prisideda ir tai, kad tai yra jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie gyvena technologijomis, aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose, o čia socialinis statusas kuriamas ir perkamas ne daiktais, o ryšiais ir potyriais.

„Jei nufotografuosi naują šaldytuvą ir nuotrauką įdėsi į feisbuką, tai nebus taip įdomu, kaip nufotografuoti save kokioje nors ypatingoje vietoje. Žmonės daugiau pinigų išleidžia ne daiktams, o potyriams“, - teigė M. Katkus.

Nereikalingi žmonės

Antrajai visuomenės grupei tyrimo autoriai priskyrė gyventojus, kurie sakosi esą krizės pažeisti ar sutriuškinti. Šiems žmonėms mėnesio pabaigoje paprastai trūksta lėšų sąskaitoms apmokėti, tenka taupyti net būtiniausiems produktams. Paprastai tai vyresnio amžiaus, provincijoje gyvenantys žmonės. Nors, pasak tyrimo autorių, brangūs daiktai šiems žmonėms yra vertybė, tačiau ką nors įsigyti jie negali sau leisti.

Skiriasi ne tik abiejų visuomenės grupių finansinė padėtis, bet ir psichologinė būsena bei požiūris į ateitį. Jei pirmieji teigė, kad krizė jau baigėsi ar tęsis dar metus, tai antrieji mano, kad situacija negerės dar mažiausiai penkerius metus.

„Jie niekur neina, nieko neskaito, paskendę liūdesyje, vieniši. Nemėgsta savo darbo, bet nežino, ką daryti“, - apie šiuos žmones sakė R. Gaudiešienė.

Beje, nors savo finansus ir asmenines perspektyvas gyventojai vertina skirtingai, paklausti, kaip vertina Lietuvos ekonominę situaciją, tiek krizę sėkmingai įveikusieji, tiek nuo jos nukentėjusieji optimizmu netryško ir šalies padėtį įvertino prastai.

Nors įprasta manyti, kad per krizę labiausiai nukentėjo pensininkai, darbo netekę žmonės, mažesnes pajamas gaunantys žmonės, tyrimas parodė, kad psichologinei žmonių būsenai įtakos turi ne tik finansinė padėtis. Įdomu, kad nemažai žmonių krizė paveikė taip, kad dabar jie jaučiasi „niekam nereikalingi“. Taip save apibūdino net 61 proc. moterų, kurios tekėjo labai jaunos, turi vaikų ir sėdi namuose.

Absoliuti dauguma tokių moterų teigė, kad turėdamos galimybę daug ką gyvenime darytų visiškai kitaip.