Pereiti į pagrindinį turinį

Vokietija ir Prancūzija pasisako prieš paramos fondo apimties didinimą

2011-02-12 23:29
Vokietija ir Prancūzija pasisako prieš paramos fondo apimties didinimą
Vokietija ir Prancūzija pasisako prieš paramos fondo apimties didinimą / „Shutterstock“ nuotr.

Dar nuo praeitos prekybos savaitės pradžios buvo jaučiamas spaudimas dėl ECB posėdžio. Pirmadienį, paaiškėjus rezultatams, euras krito dolerio atžvilgiu.

Dvidešimt septynių šalių lyderiai penktadienio posėdžio metu aptarinėjo, kaip galima išvengti biudžeto krizės euro zonoje. Buvo svarstomas paramos mechanizmo didinimas ir ekonomikos reguliavimo tobulinimas. Diplomatas, susipažinęs su derybų eiga, pareiškė, kad konkretūs siūlymai dėl Europos fondo finansinio stabilumo turėtų būti pateikti iki kovo mėnesio, tačiau vargu ar galima tikėtis tolesnių veiksmų. Jis pridūrė, kad dokumentas, išsiųstas ES šalių atstovams, įpareigoja paruošti konkrečius siūlymus iki ES posėdžio, vyksiančio kovo 24-25 dienomis. Siūlymai turėtų suteikti fondui lankstumą ir galimybes palaikyti eurą.

Siūlymui didinti paramos mechanizmą nepritarė dvi didžiausios ES šalys. Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškė, kad, siekiant atsiribuoti nuo krizių, užtektų esamo euro zonos pagalbos paketo. Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pasisako prieš priemonių paketo didinimą. Lagarde teigimu, esame pajėgūs sureaguoti į ekstremalius įvykius ir garantuojame, kad jie gali būti mobilizuoti. Euro zonos šalys ieško būdų padidinti Europos finansinio stabilumo fondo apimtį, kuris šiuo metu siekia 440 mlrd. eurų. Prancūzijos finansų ministrė pareiškė, kad euras buvo tvirta valiuta, kuria užsienio centriniai bankai ir investuotojai pasitikėjo. Tačiau ji pridūrė, kad euras neturi pernelyg sustiprėti, nes tai galėtų pakenkti euro zonos konkurencingumui. Ji dar kartą pabrėžė, kad euro zonos aukščiausieji pareigūnai yra pasiruošę ginti kaip euro zoną, taip ir valiutą.

Naftos kaina savaitės pradžioje žymiai pakilo dėl politinių peripetijų Egipte. Pirmadienį JAV šviesios naftos kaina pakilo virš 89,05 dol. už barelį. Naftos kainos augimą taip pat paskatino Naftą eksportuojančių šalių organizacijos nariai. Savaitgalį Kuveitas pareiškė, kad kainos gali viršyti 110 dol. už barelį tuo atveju, jei neramumai Egipte tęsis.

Priminsime, kad naftos rinkos įdėmiai stebi nestabilumą Egipte ir nuogąstauja, kad protesto akcijos arabų šalyje gali įtakoti stambius naftos eksportuotojus regione. Tai galėtų sutrukdyti naftos tiekimui Sueco kanalu ir naftotiekiu Sumed.    

Ketvirtadienį vietinė spauda pareiškė, kad darbuotojai Sueco kanale streikavo, tačiau laivininkystės bendrovės teigia, kad situacija Egipte neatsiliepia naftos tiekimui. Jokių tiekimo tvarkos pažeidimų nebuvo. Oil Outlooks and Opinions analitiko Karlo Larry teigimu, kaip viskas vyks toliau nėra aišku. Kol kas rinkai vadovauja neapibrėžtumas.

Po praeitos savaitės naftos kainų augimo iki 93 dol. už barelį, šešių paskutinių sesijų metu galima buvo stebėti kainų kritimą. Tai galima traktuoti, kaip sumažėjusias baimes. Prekiautojų dėmesys šiek tiek atsitraukė nuo politinių perepitijų. Šiuo metu jie atkreipė dėmesį į naftos ir naftos produktų atsargų padidėjimą JAV. Benzino atsargos Jungtinėse Valstijose praeitą savaitę pakilo 4,7 mln. barelį. Tai yra aukščiausias lygis nuo 1990 metų kovo mėnesio. Distiliatų atsargos taip pat padidėjo. 

Situacija Egipte ne tik laiko naftos kainas aukštame lygyje, bet ir daro spaudimą eurui ir mažina investuotojų norą rizikuoti. Artimiausiu metu spaudimą Europos valiutai gali daryti ir euro zonos periferinių šalių skolos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų