Rugpjūčio pabaigoje Aukštadvario regioniniame parke vyko VIII-asis Europos šikšnosparnių tyrėjų seminaras, kuriame dalyvavo 15 specialistų iš Estijos, Norvegijos, Vokietijos, Libijos, JAV, Lietuvos. Gamtininkai ne tik diskutavo, bet ir domėjosi šios teritorijos šikšnosparnių rūšine įvairove, jų gausumu ir paplitimu. Aukštadvario regioniniame parke aptikta 13 šikšnosparnių rūšių (iš 14-os gyvenančių Lietuvoje). 

Seminaro dalyviai, naudodami moderniausią šikšnosparnių sekimo aparatūrą (ultragarsinius detektorius), naktimis fiksavo šiuos skraidančius žinduolius Aukštadvario miestelyje, paežerėse, miškuose, gyvenvietėse. Moderniais detektoriais greitai pavyko aptikti vieną rečiausių šikšnosparnių –  mažąjį nakvišą (Nyctalus leisteri), gaudantį vabzdžius pačiame Aukštadvario miestelio centre. Dar viena maloni staigmena – miškingose vietovėse, Čižiūnų ir Strėvos kaimuose aptikta reta visoje Europoje rūšis, kurios apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys - europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).  Gausiausia rūšis prie vandens telkinių, pamiškėse – Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii). Tai vienas mažiausių šalies šikšnosparnių, kurie maitinasi beveik vien uodais, o kad pasisotintų, per naktį reikia nutverti apie 3-5 tūkstančius uodų. 

Aukštadvario regioninio parko teritorija - ypač vertinga  šikšnosparniams, nes jos reljefas mozaikiškas. Šikšnosparniams iškelta apie 150 skirtingų dydžių inkilų, numatoma įrengti  specialią žiemavietę kūdriniam pelėausiui (Myotis dasycneme). 

Pasak Aukštadvario regioninio parko direkcijos ekologo Talvydo Špiliausko, pastaraisiais metais šikšnosparniams dėmesys didėja. Žmonės dažnai juos vadina skraidančiomis pelėmis, tačiau bendro tarp pelių ir šikšnosparnių tik tiek, kad priklauso žinduolių klasei (patelės gimdo jauniklius ir maitina pienu). Pelės priskirtos graužikų būriui (turi po vieną porą viršutinių ir apatinių kandžių), o šikšnosparniai priklauso šikšnosparnių būriui (priekinės galūnės virtusios sparnais, orientuojasi skleisdami ultragarsą). Daugeliu požymių šikšnosparniai yra artimi primatams, taigi ir žmonėms. 

Pasaulyje žinoma per 1000 šikšnosparnių rūšių, tai sudaro net apie ketvirtadalį visų žinduolių rūšių. Lietuvoje gyvena tik 14-os rūšių vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai, beveik visos šios rūšys saugomos. Šikšnosparniai nyksta dėl uoksinių medžių, inkilų, slėptuvių stokos, netinkamo žmonių elgesio su žiemos miegu užmigusiais skraiduoliais. 

Paskutinį seminaro vakarą buvo organizuotas renginys visuomenei - ,,šikšnosparnių naktis”. Tokie renginiai šikšnosparnių rudens migracijos metu vyksta daugelyje Europos valstybių. Jo metu siekiama užregistruoti šikšnosparnius jų gyvenamose teritorijose, suteikti gyventojams daugiau informacijos apie saugotinus, pačius paslaptingiausius naktinius žvėrelius, pamatyti moderniausius ultragarsinius detektorius, pabendrauti. 

Pasibaigus viešnagei Aukštadvaryje, seminaro dalyviai išvyko į Vilnių, kur rugpjūčio 22-27 dienomis vyko 12-asis Europos šikšnosparnių simpoziumas. Jame dalyvavo  147 šikšnosparnių tyrėjai iš 29 valstybių. Kitas simpoziumas vyks po trejų metų Kroatijoje.