Ir jeigu girdite sakant, kad šunys tūkstančius metų išgyveno be dantų šepetėlių, supraskite, kad greitesnis gyvenimo tempas atsiliepia ir jų sveikatai.

Pratinkite nuo mažens

Nors dauguma žmonių neteikia savo augintinių dantų priežiūrai daug reikšmės, dantų valymas toks pat svarbus, kaip ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas.

Augintinio dantis valyti reikėtų bent 2–3 kartus per savaitę. Prie to jį pratinkite nuo mažens. Pirmomis dienomis ant piršto išspauskite šiek tiek specialios šunims skirtos dantų pastos ir leiskite ją augintiniui nulaižyti. Galite pastuotu pirštu perbraukti per dantis ir dantenas.

Vėliau pereikite prie specialių šepetukų. Valydami dantis lengvai judėkite iš viršaus į apačią ir vėl atgal į viršų. Pradėkite nuo priekinių dantų, o tuomet keliaukite link krūminių.

Nepamirškite ir dantenų. Svarbiausia – švelnumas, kadangi šunų dantenos itin jautrios. Venkite pražiodinti snukį, ypač jei gyvūną dar tik pratinate prie dantų valymo – tai gali sukelti pasipriešinimą.

Šuns dantims valyti nenaudokite žmonėms skirtos pastos, netinka ir žmonėms skirti dantų šepetėliai, nes šuns snukučiui jie nepritaikyti. Šunims skirti šepetėliai būna šiek tiek mažesne galvute, taip pat galima įsigyti specialius antpirščius, kuriais be vargo išvalysite augintinio dantis.

Pareikalaus kantrybės

Pripratinti augintinį prie dantų valymo gali užtrukti net iki kelių mėnesių. Nepamirškite prieš ir po dantų valymo augintinį pagirti, pažaisti su juo.

Jei vis dėlto nesiseka pripratinti šuns prie dantų valymo, galima rinktis alternatyvias priemones. Tai specialios dantų pastos, kuriomis patepami dantys ir dantenos, maisto papildai, milteliais ar tabletėmis dedami į pašarą, specialus skalavimo skystis, kurio pilama į vandenį.

Kaip profilaktinė priemonė naudojami ir natūralūs ar specialūs pagraužai, žaislai. Vis dėlto profilaktinės priemonės šimtu procentų neapsaugos augintinio nuo dantų ir dantenų ligų, todėl vertėtų pasikonsultuoti su veterinaru ir dantų valymo procedūrą patikėti profesionalams.

Kaip atpažinti problemas

Esant netinkamai augintinio dantų priežiūrai, pirmiausia ant jų pradeda kaupti apnašos, kurioms kietėjant formuojasi dantų akmenys.

Dantų akmenys – pagrindinė dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Šio negalavimo požymiai – blogas kvapas iš snukio ir dantenų paraudimas.

Dažnai šeimininkai mano, kad šunys iš prigimties turi nemalonų kvapą iš nasrų, tačiau dažniausiai jis atsiranda dėl prastos burnos higienos.

Nesiimant jokių priemonių, išsivysto periodonto ligos. Tada augintinis gali ne tik netekti dantų, bet ir, infekcijai patekus į organizmą, susirgti sisteminėmis organizmo ligomis.

Ypač būkite atidūs, jei turite kambarinį šuniuką. Jorkšyro terjerus, pinčerius, čihuahua ir kitus mažų veislių šunis, jų mišrūnus dažniau vargina bėdos su dantimis.

Labai svarbi ir bendra augintinio sveikatos būklė. Jei šuo sveikas, mažiau problemų kils ir dėl dantų.

Ar žinote?

Suaugęs šuo turi 42 dantis. 20 iš jų yra ant viršutiniame žandikaulyje, 22 – apatiniame.

Šuneliai turi 28 pieninius dantis, kurių yra po keturiolika ant kiekviename žandikaulyje.

Nuolatiniai dantys prasikala trijų-keturių mėnesių amžiaus šuniukui. Pilnas nuolatinių dantų komplektas turi atsirasti atėjus šeštam mėnesiui.

Suaugusių šunų dantys skirstomi į kandžius, iltinius, kaplius ir krūminius dantis.

Pagal dantų (kandžių ir iltinių) būklę taip pat galima nustatyti šuns amžių. Su amžiumi keičiasi dantų spalva: iki 4 metų – balti; 4 metai – spalva pasikeičia į matinę; 5 metai – pagelsta; nuo 6 metų šuns amžių pagal dantis nustatyti sudėtinga.