Jeigu ieškote atsakymo, kaip nugyventi ilgai ir nevarginamam senatvės negalių, jums reikėtų kreiptis į grenlandinius banginius – didingus Arkties vandenų gyventojų, galinčius sulaukti 200 metų.

Mokslininkai pirmadienį paskelbė iššifruotą grenlandinio banginio genomą, kuriame įžvelgiama daugybė užuominų, kas gali lemti šių gyvūnų išskirtinį ilgaamžiškumą ir atsparumą ligoms.

Lygindami jų genus su kitų žinduolių, tyrėjai aptiko skirtumų genetinėje informacijoje, susijusioje su DNR pažaidų korekcija, ląstelių gyvenimo ciklu, vėžio rizika ir senėjimo procesais, kurie gali paaiškinti banginių ilgaamžiškumą ir gyvybingumą.

„Tai visų didžiausias gyvūnas – ir pirmas didelis banginis – kurio genomo seka jau yra iššifruota“, – sakė Liverpulio universiteto genetikas Joao Pedro de Magalhaesas (Žoaunas Pedru di Magaljainsas), pagrindinis studijos, paskelbtos mokslo žurnale „Cell Reports“, autorius.

„Aiškindamiesi naujus (genetinės informacijos) tvarkymo ir taisymo mechanizmus, tikimės sužinoti, kokia yra ilgesnio, sveikesnio gyvenimo paslaptis, taip pat galbūt pritaikyti šias žinias, kad pagerintume žmonių gyvenimą ir apsaugotume žmonių gyvybes“, – pridūrė mokslininkas.

Grenlandiniai banginiai, gyvenantys ilgiau negu visi kiti žinduoliai, yra vieni stambiausių pasaulyje gyvūnų. Jie užauga iki 18 metrų ilgio, o pagal kūno masę yra antri stambiausi po mėlynųjų banginių. Šių gyvūnai kūnas paprastai būna juodos spalvos, su balta dėme ant smakro. Grenlandiniai banginiai minta planktonu, kurio didžiulius kiekius iškošia burnos ertmėje esančiais ūsais.

„Visiškai užaugę grenlandiniai banginiai sveria 50–100 tonų, o ląstelių (jų organizme) tikriausiai tūkstantį kartų daugiau negu žmonių, bet jie akivaizdžiai pasižymi daug veiksmingesniu negu žmonių ląstelių lygmens priešvėžiniu mechanizmu“, – sakė biologas Madsas Peteris Heide-Joergensenas (Madsas Pėteris Heidė-Jorgensenas), dirbantis Grenlandijos gamtinių išteklių institute ir Kopenhagos universitete.

Pasak mokslininkų, grenlandinių banginių genomas taip pat gali paaiškinti fiziologinius prisitaikymus, susijusius su šių gyvūnų dydžiu.

J.P.de Magalhaesas sakė, kad banginių ląstelių medžiagų apykaita tikriausiai daug lėtesnė negu smulkesnių žinduolių. Pasak jo, genomo tyrimai atskleidė pokyčių viename specifiniame gene, susijusiame su kūno temperatūros reguliavimu, kuris galbūt yra susijęs su banginių ląstelių metabolizmo skirtumais.

Grenlandinių banginių genomas šiek tiek mažesnis negu žmonių arba daugelio žinduolių.

„Paprastai sudėtingesnių rūšių genomai didesni, turintys daugiau genų, bet nemanau, kad tarp žinduolių esama sąryšio tarp kūno dydžio ir genomo dydžio“, – aiškino J.P.de Magalhaesas.