„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) nurodė, kad kad per praėjusius metus didžioji žemyno dalis nukentėjo nuo potvynių, iš kurių labiausiai paveiktas Valensijos miestas Ispanijoje ir Vidurio bei Rytų Europa.

„Copernicus“ duomenimis, ši stichinė nelaimė purtė Europą karščiausiais pasaulyje metais nuo tada, kai pradėti fiksuoti tokie duomenys. Tačiau dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos pasaulis ir toliau šyla, todėl potvynių grėsmė Europai išlieka didelė.

2024 metais audros ir potvyniai nusinešė daugiau kaip 300 gyvybių ir paveikė dar 413 tūkst. žmonių visoje Europoje. Stichinės nelaimės taip pat padarė ekonominės žalos už mažiausiai 18 mlrd. eurų.

„Copernicus“ kartu su Jungtinių Tautų Pasauline meteorologijos organizacija (WMO) parengtoje naujausioje ataskaitoje teigiama, kad per vienus iš drėgniausių žemyno metų nuo 1950-ųjų patvino apie 30 proc. Europos upių tinklo.

„Europoje užfiksuoti didžiausi potvyniai nuo 2013 metų“, – žurnalistams nurodė ES klimato stebėsenos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes).

Rugsėjo mėnesį per penkias dienas iškrito beveik trijų mėnesių kritulių norma, o audra „Boris“ sukėlė didžiulius potvynius aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir padarė didelę žalą.

Praėjus mėnesiui po galingos audros, kurią sukėlė šiltas ir drėgnas oras iš Viduržemio jūros regiono, Ispaniją užklupo smarkios liūtys, o rytinėje Valensijos provincijoje kilo niokojantys potvyniai.

Praėjusiais metais didžiojoje Vakarų Europos dalyje vyravo drėgnesni nei įprastai orai, o rytinėje Senojo žemyno dalyje buvo vidutiniškai sausa ir šilčiau nei paprastai.

„Vis daugiau ekstremalių reiškinių“

Pristatydama ataskaitą S. Burgess teigė, kad Vakarų ir Rytų Europos orų skirtumai nėra tiesiogiai susiję su klimato kaita. Pasak jos, tai lėmė priešingos slėgio sistemos, darančios įtaką debesuotumui ir drėgmės sklaidai skirtingose žemyno dalyse.

S. Burgess pridūrė, kad 2024-aisiais Europą užklupusios audros „greičiausiai buvo stipresnės dėl šiltesnės atmosferos, kurioje buvo daugiau drėgmės“.

„Šiltėjant klimatui stebime vis daugiau ekstremalių reiškinių“, – nurodė S. Burgess.

Nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio Europa šyla dvigubai greičiau nei likęs pasaulis. Dėl to Senasis žemynas dabar laikomas sparčiausiai šiltėjančiu kontinentu pasaulyje.

Tačiau klimato kaita susijusi ne tik su kylančia temperatūra, bet ir su tolesniu poveikiu, kurį sukelia atmosferoje ir jūrose dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir metanas, sulaikoma papildoma šiluma.

Šiltesnės jūros reiškia didesnį garavimą, o šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau drėgmės, kuri savo ruožtu suteikia energijos audroms ir lemia pražūtingesnius potvynius.

JT Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) nurodė, kad šylant planetai daugės ekstremalių kritulių ir potvynių, ypač Europoje.

„Copernicus“ ir WMO ataskaitoje teigiama, kad tik maždaug pusė Europos miestų turi nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus.

Vis dėlto skelbiama, kad nuo 2018-ųjų tokių miestų skaičius išaugo.