Laukia išbandymai

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus muziejininkas-biologas Remigijus Dailidė teigė, kad upėse ir ežeruose kone visų rūšių žuvims teko patirti išbandymų.

"Karpinės žuvys ypač jautrios temperatūrų pokyčiams. Šią vasarą puikiai galėjo jaustis tik egzotinių kraštų gyviai. Kai temperatūra pakyla iki 20 laipsnių, gerai gyvena ir karpiai, jie auga ir maitinasi. Tačiau įšilus iki 23 laipsnių, net ir šiltamėgiams karpiams yra blogai", – paaiškino R.Dailidė.

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie gamtininkų pastebėtą didelį žuvų kritimą Minijos upėje ir jos intakuose.

"Žuvims užtenka, kad temperatūra pakiltų pusantro ar dviem laipsniais, ir jos ima jausti diskomfortą. Lašišos šiais metais pakliuvo į labai keistą situaciją. Jų migracija prasideda liepos mėnesį. Pirma aukštyn upėmis pradeda judėti patinai, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais – patelės. O šiuo metu jūros vanduo joms yra per šiltas", – pasakojo R.Dailidė.

Lašišos yra šaltamėgės žuvys ir jūroje laikosi vėsiuose vandenyse.

"Šiemet gali būti daugiau kritimų nei visada. Lašišos neršia lapkričio mėnesį ar gruodžio pradžioje. Viskas priklauso nuo laipsniadienių, kaip susidėlioja tam tikra temperatūra, kuri daro įtaką ikrų brendimui. Kartais, jei pasitaiko šiltas ruduo, jų nerštas pasislenka savaitę ar dvi", – aiškino biologas.

Siūlo ankstinti draudimus

Specialistas teigė, jog kol kas neprognozuojama nei didesnių kritulių, nei smarkesnių atšalimų.

Kyla klausimas, ar humaniška žvejams mėgėjams leisti gaudyti lašišas rugsėjo mėnesį?

"Vadinasi, turėsime šiltą ir sausą rudenį. Kyla klausimas, ar humaniška žvejams mėgėjams leisti gaudyti lašišas rugsėjo mėnesį? Jie patys niekada atvirai apie tai nekalba", – dėstė R.Dailidė.

Lašišų ir šlakių žvejyba upėse prasideda apie rugsėjo vidurį. Nors šias žuvis leidžiama žvejoti nuo sausio 1 d. iki spalio 15 d., intensyviausiai jos gaudomos nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., kai daugiausia jų migruoja Nemunu ir Nerimi aukštyn į mažesnes upes.

Žvejams mėgėjams nuo spalio 1 d. iki 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privalu nedelsiant paleisti atgal į upę net ir turint žvejo mėgėjo kortelę. Tai nurodo lašišų ir šlakių limituotos žvejybos sąlygos.

"Rugsėjį lašišos net ir nekimba, jos tik gina užimtas teritorijas, todėl ir užkabinamos blizgėmis. Šlakiai tokiu metu dar maitinasi. Todėl, mano manymu, tegul uždraudžia žvejybą, kol žuvys pasieks nerštavietes. Ar gražu pagauti 35 kg sveriančią lašišos patelę ir jos nepaleisti atgal į vandenį? Tai nesuvokiama žala gamtai. Kiek tokia lašiša ikrų išnerštų? Tegul gaudo jas grįžtančias. Tada jos po truputį ima maitintis ir pradeda kibti", – paaiškino R.Dailidė.

Tragedijos neįžvelgia

Buvęs aplinkos viceministras, visuomenininkas Linas Jonauskas, pagarsėjęs lašišų žvejybos pomėgiu, diskusijos iniciatoriams pritaria ir tikina, kad Aplinkos ministerija turėtų įvertinti hidrologų teikiamus duomenis.

"Kol kas tokios situacijos, kuri buvo prieš ketverius metus, kai Vilnelės upė buvo visiškai nusekusi, aš dar nepastebiu, tačiau tikiu, jog kai kuriose šalies upėse vandens lygis tikrai gali būti nukritęs. Kita vertus, šiuo metu galiojantys šlakių ir lašišų apsaugos reglamentai veikia, o ir patys žvejai mėgėjai tampa vis sąmoningesni. Juk žvejams mėgėjams nuo spalio 1 d. iki 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privalu nedelsiant paleisti atgal į upę", – kalbėjo L.Jonauskas.

Vis dėlto L.Jonauskas pripažino, kad žvejybos taisykles galima keisti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

"Pritariu, jog riboti žvejybą vertėtų, jei išsilaikys sausi orai. Tačiau mes dar turime nemažai laiko, kai lietaus gali būti. Lašišos ir šlakiai migruoja didesnėmis upėmis, o, sustoję prie intakų, laukia palankių gamtinių sąlygų – šalto vandens, didesnio jo kiekio, kad įveiktų kliūtis. Dar pavojaus varpais anksti mušti. Didesnis pavojus ne žvejai mėgėjai, o verslininkai. Daugiau bėdų matau dėl žvejų verslininkų nutiestų tinklų Kuršių mariose, kuriuos tenka įveikti lašišoms, plaukiant į Nemuną", – savo nuomonę išsakė L.Jonauskas.

Komentaras

Vilmantas Graičiūnas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas

Manyčiau, kad datos nukėlimas nepadėtų lašišų ir šlakių apsaugai. Ką reiškia nukelti datą – leisti žvejoti po spalio 15 d. ir netaikyti nuo rugsėjo 16 d. prasidedančių žvejybos ribojimų?

Paprasčiausias, mažiausiai sąnaudų ir sumaišties įnešantis lašišų ir šlakių apsaugos būdas būtų nustatyti, jei mokslininkai pasakys, kad to reikia, jog lašišų ir šlakių žvejyba, paleidžiant visas sugautas žuvis, pradedama ne nuo spalio 1 d., kaip yra pagal šiuo metu galiojančias taisykles, bet nuo rugsėjo 16 d.

Šią nuomonę siunčiau lašišų išteklius tyrinėjantiems mokslininkams ir kt., tad laukiame ir jų nuomonės.