- Selemonas Paltanavičius, LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo ir kaip pasikeitė gamta po Velykų, artėjant prie kalendorinio pavasario vidurio? Ar jame visada galima įžvelgti pačiai gamtai ir mums svarbius dalykus? Kiekviena gamtos diena, ką ten diena – kiekviena akimirka, yra nepakartojama ir svarbi, jos prasmė – kurti tai, ko reikia gamtos gyvavimui. Kažkur prie gamtos esame prisišlieję ir mes, todėl visa tai paliečia ir paveikia.
Jei ko nors nematome ar nesugebame pajausti, tai vis tiek veikia. Štai ir dabar – gūžčiojame pečiais ir nesuprantame, kodėl balandžio pradžioje mums neplieskia saulė ir netrykšta šiluma. Kada ji ateis? Kada praplėš pumpurus ir išskleis žiedus? Kada mums sugrąžins paukščius?
Giriose jau skardena paukščių giesmės. Ypač smagu klausytis strazdų giesmininkų, tylaus liepsnelių suokimo, kikilių, tačiau daugiabalsio paukščių choro dar negirdime. Ornitologai ne mažiau už visus stebisi kažkokia jėga, sulaikančia paukščius ir jų neleidžiančia pas mus.
Patys regimiausi – gandrai, kurių baltavimo lizduose ir pabaliuose pasigendame. Maisto gandrams yra, orai tinkami, nes jie gali parskristi esant net visai žiemiškai aplinkai. Kol kas juos matome tik kai kuriuose lizduose. Nereikėtų daryti jokių išvadų – gandrai tikrai sugrįš, o vos parlėkę skubinsis tvarkyti savo namus, dėti kiaušinius ir perėti. Toks paukščių delsimas mums perša mintį – dar galime suspėti apgenėti prie jų lizdų esančias šakas, sutvarkyti, o gal net iškelti lizdus.
Keletą paskutinių metų Lietuvoje perėjo apie 20 tūkstančių gandrų porų. Lizdų yra šiek tiek daugiau. Labai svarbi tendencija – maždaug pusė gandrų porų peri lizduose ant elektros stulpų. Dar apie 10 proc. – žmonių pastatytuose ar energetikų paukščiams paliktuose stulpuose. Tik 20 proc. gandrų porų namus turi medžiuose, dar pusė to – ant stogų.
Lietuvoje tradicinės gandrų perimvietės visada buvo medžiuose ir ant pastatų stogų. Atrodo, ne tik mes, bet ir paukščiai turės prisiminti šią tradiciją, nes, tobulinant elektros perdavimo sistemas, elektros linijos bus perkeliamos po žeme, į kabelius. Žinoma, ant stulpų esantys lizdai išliks, tačiau jau dabar reikėtų padėti gandrams sugrįžti prie namų esančių medžiuose.
Taigi, jei dar nespėjome iškelti gandralizdžio, tą galime padaryti šiandien ar šį savaitgalį. Lizdą kelkime būtinai medžiuose ir galvokime, kad jis paukščiams turės „tarnauti“ labai ilgai.
O pavasaris... Jis čia, pas mus. Jei norime jį matyti ir jausti, turime keliauti į gamtą, į laukus. Ir pamatysime, kad jis tikrai nesnaudžia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis12
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Raganų eglę žudo kenkėjai7
Turistų dažnai lankoma Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, neatsigina kenkėjų. Specialistai ėmėsi gydymo, kad būtų prailgintas eglės gyvavimas. ...
-
Riešės kaime ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią stirną1
Vilniaus rajone ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią ir susižeidusią stirną. ...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją11
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Kaip, švenčiant gamtoje, ne tik mėgautis, bet ir ją apsaugoti3
Artėja Joninės, viena laukiamiausių švenčių Lietuvoje, kai daugelis gyventojų keliauja į gamtą pasidžiaugti ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktimi, o dažnai ir lieka nakvoti palapinėse ar sodybose. ...
-
Tikintiems žolynų galiomis per Jonines yra ką veikti
Joninių išvakarėse žolininkės iki šiol keliauja į laukus prisirinkti vaistinių žolelių. Nuo seno tikėta, kad šiuo laikotarpiu pilnatve alsuojanti augalija tampa ypatinga, tad svarbu prisirinkti tuo metu žydinčių vaistinių žol...
-
Kuršių nerijoje ereliukai turi žiedus
Birželio pradžioje Kuršių nerijoje pradėti žieduoti jūrinių erelių jaunikliai. Čia peri dvylika šių plėšriųjų paukščių porų, tačiau tik devynios jų šiemet augina jauniklius. Nors jau gana nemaži, tačiau er...
-
Vilnius tęsia kovą su Sosnovskio barščiais: išvalyti Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai5
Vilniaus miesto savivaldybė trejus metus intensyviai kovoja su invaziniais ir itin agresyviai plintančiais Sosnovskio barščiais. ...