- Gabija Narušytė, Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Natūralioje gamtoje augalai, kuriais minta kenkėjai, nėra išplitę taip masiškai, todėl, pamatę skanias, sultingas daržoves, jie atsiranda mūsų daržuose. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis. Jo teigimu, mažų sklypelių savininkams geriausia su kenkėjais kovoti ne chemikalais, o pasikviesti daržo draugų.
– Kodėl kenkėjai masiškai puola mūsų daržus?
– Galima sakyti, kad mes patys jiems paruošiame skanų pietų stalą. Kenkėjai yra gamtos dalis. Natūralioje gamtoje augalai, kuriais kenkėjai minta, nėra išplitę taip masiškai, kaip kad mes pasodiname lysvėse. Todėl, pamatę skanias, sultingas, traškias daržoves, kenkėjai atsiranda mūsų daržuose.
Reikėtų skirti kenkėjus nuo ligų, kurias sukelia grybeliai ar virusai, ir piktžolių, nes žmonės kartais bendru vardu pavadina. Kenkėjai yra gyvūnai, priklausantys įvairioms grupėms. Yra labai smulkių, neįžiūrimų plika akimi, pavyzdžiui, voratinklinės erkutės matomos tik iš veiklos požymių – į voratinklį panašių tinklelių. Yra gerokai stambesnių, pavyzdžiui, kurkliai, žiogo giminaičiai, ypač pavojingi braškėms, nes nugraužia šaknis ir augalas nuvysta.
– Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?
– Klausimas labai sunkus, nes jei būtų paprasta apsisaugoti nuo kenkėjų, tai būtų padaryta. Bet turbūt mums, daržininkams, sodininkams, lemta savo sklypeliuose visada turėti kenkėjų. Ten, kur daržovės auginamos didžiuliuose plotuose, verslininkai naudoja sunkiąją artileriją – chemines medžiagas, jos ten turbūt neišvengiamos. Mažuose sklypeliuose galima pabandyti paprastesnes priemones, ne chemikalus, pavyzdžiui, privilioti daržo draugus.
– Kas yra daržo draugai?
– Daržo draugų sąrašas labai ilgas. Tai gali būti tiek augalai, tiek gyvūnai. Insekticidiniai augalai atbaido kenkėjus. Pavyzdžiui, skaistenis, senas gėlių darželių augalas, – stiprus insekticidas. Galima auginti ir prieskonius, tarkim, citrinžoles, nasturtas. Nasturtos kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, lyg ir pasiima sau. Kenkėjus atbaido medetkos, serenčiai.
„Daržovės dvynius“ galima sodinti kartu. Pavyzdžiui, manoma, kad svogūnų kvapas atbaido kai kuriuos kopūstų kenkėjus.
Daržuose galėtų gyventi visas būrys gyvūnų: įvairūs paukščiai, šikšnosparniai, rupūžės, ežiai, boružės, vapsvos, vyčiai, auksaakės, vabalai žygiai, žiedmusės, žiedblakės, šimtakojai. Galima labai ilgai tęsti.
Naudingų vabzdžių prisivilioti nesunku – yra tokie vabzdžių nameliai. Galima internete pažiūrėti, kaip juos įrengti. Galima atsinešti vieną kitą rupūžę į daržą ir pastatyti jai priedangą, kad ji įsikurtų. Paukščiams galima įsikelti inkilėlį arba įrengti girdyklą. Paukščiai atskris vieną kitą karštą dieną atsigerti vandens ir darže vieną kitą kenkėją sules.
– Ko gero, atsiranda ir naujų kenkėjų rūšių? Kaip nuo jų saugotis?
– Pamačius reikia naikinti, o naikinimas prasideda nuo pažinimo. Kartais viena kenkėjo stadija kenkia (tarkim, lervos), o kita (suaugęs kenkėjas) ne, bet suaugęs kenkėjas dauginasi, deda kiaušinėlius. Yra tam tikros agrotechninės priemonės: gilus arimas, kompostavimas, pažeistų augalų sunaikinimas nuimant derlių, netgi deginimas.
Sertifikuotos sėklos paprastai būna švarios, bet kenkėjai gali atkeliauti kitais būdais. Pavyzdžiui, vaisiai į prekybos centrus patenka iš tolimiausių šalių. Taip gali atkeliauti ir kenkėjai.
– Koks naujas kenkėjas ypač pavojingas?
– Iš Ispanijos į Lietuvą atkeliavo šliužas – luzitaninis arionas. Dabar labai bijoma jo invazijos. Šliužų daržininkai labai nemėgsta, nes jie nuėda daržoves, o luzitaninis šliužas ypač pavojingas. Jis yra stambus, apie 8 cm dydžio, rusvas.
Pamačius luzitaninį šliužą, reikėtų pranešti gamtininkams, yra netgi specialus Aplinkos ministerijos elektroninis paštas. Kol kas pagrindinis kovos būdas yra mechaninis, bet šis kenkėjas gali labai greitai išplisti mūsų daržuose ir už įprastus šliužus padaryti daug daugiau žalos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...
-
Išskirtinė pramoga: žydinčios vyšnios – iš paukščio skrydžio
30 000 žydinčių vyšnių – tikrai įspūdingas vaizdas. Viename iš Kinijos miestų – daugiau nei 100 jų rūšių. Nenuostabu, kad žmonės plūsta. ...
-
Ar paukščiai pranašauja badą?2
Ne vienas savaitgalį sode dirbęs daržininkas rado išmėtytų ant žemės paukščių kiaušinių. Žmonės kėlė įvairias versijas – esą kiaušiniai sušalo šaltomis naktimis, todėl sparnuočiai ir išm...
-
Pakrantėje rastas didžiulis skaičius banginių: žmonės sunerimę
Vakarų Australijos pakrantėje ant kranto įstrigo apie 160 ilgapelekių banginių. Nepaisant gelbėtojų pastangų, keliasdešimt žinduolių nugaišo. ...
-
Karatistas kalnuose sugebėjo apsiginti nuo dviejų lokių16
Karatistas iš Japonijos išsiruošė į kalnus ir sulaukė didelių iššūkių. Keliaudamas po kalnus, kurie yra netoli Nojiro miesto, jis susidūrė su dviem agresyviais lokiais. ...
-
Sartų ežere įrengti upinėms žuvėdroms perėti skirti plaustai1
Sartų ežere ties Dusetomis įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, kurios čia perės. ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...