Nuspėti ugnikalnio išsiveržimą visada labai sunku. Padidėjus seisminiam aktyvumui prie Islandijos Bardarbungos ugnikalnio ir netoliese Houluhroino lauku tekant lavai, specialistai atidžiai stebi ir analizuoja didelius šioje vietovėje surinktų duomenų kiekius.

Daug Islandijos ugnikalnių padengti ledu, todėl jų išsiveržimai dažnai būna staigūs ir peleningi, kaip antai Ejafjadlajokudlio išsiveržimas 2010 m. balandį. Ejafjadlajokudlio išspjauti didžiuliai pelenų debesys pasklido po visą šiaurės Europą. Oro transporto bendrovės buvo priverstos dėl to atšaukti skrydžius ir patyrė didelių finansinių nuostolių, o kelionės planai sužlugo apytiksliai dešimčiai milijonų keleivių. Nustatyta, kad finansiniai nuostoliai siekė 3,9 mlrd. eurų.

Tačiau dabar situacija pasikeitė. Pasimokiusi iš Ejafjadlajokudlio išsiveržimo, ES finansuoja mokslinius tyrimus, kad būtų galima tiksliau ir laiku sužinoti apie artėjantį išsiveržimą. Tokiais mokslinių tyrimų projektais, naudojant naujus pažangius metodus, siekiama civilinės saugos institucijoms ir ekonomiškai svarbioms komercinėms grupėms, kaip antai oro transporto bendrovėms, suteikti daugiau laiko veiksmingai reaguoti ir taip apsaugoti žmonių gyvybę bei sumažinti žalą Europos ekonomikai.

Vienas tokių pavyzdžių – projektas "Futurevolc". Nuo projekto pradžios 2012 m. spalį mokslininkai esamą stebėjimo tinklą papildė ugnikalnių dujų detektoriais, infragarso jutikliais, didelės skiriamosios gebos kameromis, seismometrais ir kitais jutikliais, kad galėtų nustatyti žemės paviršiaus judėjimą aktyviausiuose Islandijos regionuose. Daugelis naujųjų jutiklių sudaro mobiliųjų stebėjimo tinklų dalį – prireikus juos galima pastatyti aktyviose vietose ir taip papildyti nuolatinį stebėjimo tinklą.