Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis patvirtino, kad tokių prašymų agentūra yra gavusi, tačiau interesantams atsakymai dar nepateikti.

"Agentūra yra įpareigota priimti sprendimus dėl gandralizdžių ardymo. Šiuo metu prašymai dar nagrinėjami. Tačiau be aplinkosaugininkų leidimo savavališkai ardyti gandrų lizdų negalima, tai yra draudžiama, nusikalstama veikla ir mes rekomenduotume žmonėms susilaikyti nuo tokio nusižengimo. Visos paukščių rūšys priskiriamos saugomoms ir ardyti bet kokius lizdus ar jų dalis be mūsų agentūros leidimo yra draudžiama", – pabrėžė D.Mikelaitis.

Aplinkosaugininkai primena, kad praėjusį spalį pakeistas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas įpareigoja naikinant arba pažeidžiant baltųjų gandrų lizdus taikyti kompensacines priemones – įrengti dirbtines šios paukščių rūšies lizdavietes artimoje aplinkoje (iki 100 m atstumu).

Prašantieji ardyti sodybose esančius gandralizdžius savo požiūrį grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

Tačiau šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos atstovų, baltieji gandrai priskiriami mažos rizikos užsikrėsti šia liga paukščių rūšių grupei. Esą jie neturi tiesioginio sąlyčio nei su naminių paukščių pašarais ir jų mitybos teritorija, nei su paukštininkystei naudojamais vandens šaltiniais.

Daug didesnį paukščių gripo pavojų kelia tos gausios ir agrarinėse buveinėse įprastos laukinių paukščių rūšys, kurios nuolat matomos artimiausioje naminių paukščių aplinkoje. Tai – uoliniai karveliai, karveliai keršuliai, pietiniai purpleliai, kelių rūšių strazdai, kėkštai, šarkos ir kiti.