Išeina, savo gėlėtais sparnais išskrenda dar viena vasara. Paskutinės jos dienos jau kitokios, pradėjusios mus pratinti prie rudens ar minties, kad jis tikrai bus. Rugpjūčio pabaiga ne visada būna tokia, kaip šiemet. Kartais mes gyvename karštai, vasariškoje šilumoje.

Šių mėtų vėsa ir lietus – tik išorinis vasaros rūbas. Ji tebėra tokia pat žavi, kokia ir būna vasara. Tuo įsitikinti galima žvelgiant šiek tiek giliau į gamtą. Iš tikrųjų ne vėsa ir lietus iš Lietuvos išginė gandrus, o trumpėjanti diena. Į šviesos netektį gamtoje reaguojama ypač jautriai. Beje, iki rugsėjo išskrido jau daug paukščių, kurie, kaip ir gandrai, ilgiau pasilikę tikrai nekęstų alkio.

Vėsa ir lietus šiek tiek sujaukė vabzdžių gyvenimo ritmą. Tokiu metu, kaip ir rudens pradžioje, jie vis labiau priklausomi nuo saulės ir šilumos. Jei kurią dieną to nesulaukia, turi slapstytis, neskraidyti, nesimaitinti. Žinant, kad gamtoje daugelio suaugusių vabzdžių gyvenimo trukmė labai neilga, galima tikėtis, kad jie vis dėlto sulauks savo laimės valandų.

Vėsa labai nenaudinga bitėms, kamanėms, vapsvoms. Viržynai žydi labai aktyviai, o bitėms skristi į juos ne visada yra tinkamos sąlygos. Žinoma, bitės jau turėjo laiko prisirinkti nektaro, prisiruošti medaus žiemai. Tačiau be žmonių paramos ir pagalbos jos gali neišsiversti.

Vis rečiau matome drugius. Tik sode prie nukritusių sultingų obuolių atplazda ryškiaspalviai drugiai admirolai, kuriems patinka obuolių sultys. Darželių gėlėse žvilga raudonsparsnės, su įspūdingomis mėlynomis akimis, gamtos išpieštomis sparnuose, – spungės. Ne apie visus vabzdžius kalbame taip jautriai...

Dalyje Lietuvos, ypač Žemaitijoje, šalies šiaurėje, plūstelėjo grybai. Baravykų gausa stebimės visi. Tačiau po vasaros staiga pasirodę grybai turi džiuginti ir perspėti – jų tiltai gali greitai baigtis. Todėl kas nespėjo jų rasti, gali likti be grybų.

Tiesa, pradėjus dygti grybams, vis didesnė jų dalis yra sukirmijusi. Neturėtume tuo stebėtis – visą vasarą savo eilės laukę grybiniai uodeliai, kiti vabzdžiai, kurių lervos vystosi tik grybienoje, pagaliau sulaukė savo progos. Jų biologija ypatinga – pirmosioms lervučių vystymosi stadijoms užtenka vos keleto dienų. Paskui grybas ir joms tampa nebeskanus ir nenaudingas.

Jei skubėsime į miškus grybų, būtinai pasiimkime maišelį šiukšlėms. Ne tik savo, bet ir paliktoms kitų. Ir dar – nesibraukime ten, kur lankytis uždrausta. Gerbkime ir supraskime gamtą ir jos ramybę.