Dėl ugnikalnio išsiveržimo, išprovokavusio nerimą dėl galimų lavos srautų, buvo paskelbtas įspėjimas lėktuvams. 

Tai buvo bent aštuntas Sinabungo išsiveržimas per trumpesnį nei savaitės laikotarpį. Pranešimų apie nukentėjusius žmones ar rimtesnę žalą negauta.

Pareigūnai paskelbė įspėjimą virš to rajono skrendantiems lėktuvams. 

Pastarąjį kartą gyvybių pareikalavęs Sinabungo išsiveržimas įvyko 2016-aisiais. Tąsyk žuvo septyni žmonės. 

„Gali būti daugiau išsiveržimų, todėl oro bendrovių prašoma būti budriomis“, – sakė Nacionalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros atstovas spaudai Raditya Jati (Raditija Džatis).

Kraterio grėsmės lygis išlieka antras pagal pavojingumą.

R. Jati sakė, kad pareigūnai aplink Sinabungą penkių kilometrų spinduliu nustatė zoną, į kurią draudžiama patekti, taip pat įspėjo apie galimus lavos srautus.

„Vietos gyventojams patariama išėjus iš namų dėvėti kaukes, kad išvengtų ugnikalnio pelenų poveikio sveikatai“, – pridūrė jis. 

Pirmadienį Sinabungas išspjovė iki 5 km aukščio pelenų debesį. Kelis kaimus, nutolusius nuo kraterio iki 20 km, užklojo storas pelenų sluoksnis. Prieš tai ugnikalnis buvo išsiveržęs savaitgalį.  

Per pastaruosius kelerius metus šio ugnikalnio išsiveržimai priversdavo evakuotis apie 30 tūkst. žmonių.

Sinabungas, vienas iš dviejų šiuo metu Indonezijoje besiveržiančių ugnikalnių, snaudė keturis šimtmečius iki 2010 metų, kai per sprogstamą išsiveržimą žuvo du žmonės. Kelerius metus snaudęs jis vėl išsiveržė 2013-aisias ir nuo tada yra labai aktyvus.  

2014 metais Sinabungo išsiveržimas pareikalavo 16 žmonių gyvybių.

2018 metų pabaigoje įvykęs tarp Javos ir Sumatros salų esančio kito ugnikalnio įsiveržimas sukėlė povandeninę nuošliaužą ir cunamį, nusinešusį daugiau kaip 400 gyvybių.  

Šioje Pietryčių Azijos valstybėje, turinčioje daugiau kaip 17 tūkst. salų, yra beveik 130 veikiančių ugnikalnių.

Indonezija priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“ – aktyvia seismine ir vulkanine veikla pasižyminčiai zonai, kur susiduria tektoninės plokštės.