Daugiau kaip 4800 metrų Monblano viršukalnė padengta storu ledynu. Jo liežuviai po truputį leidžiasi Prancūzijos ir Italijos link – ten darbuojasi italų glaciologai. Monblano ledynai vietomis nusileidžia žemiau dviejų kilometrų, bet ten jie atrodo kiek neįprastai – visas ledyno paviršius yra padengtas nuo stataus kalno atskilusiomis uolienomis. Per šį sluoksnį ledo beveik nesimato.

„Jis veikia kaip antklodė, kaip šilumos izoliatorius – apsaugo karštomis vasaromis, neleidžia šilumai prasiskverbti į ledyną, todėl jis tirpsta šiek tiek lėčiau“, – teigė glasiologas Walter Alberto.

Deja, italų tyrimai patvirtina, kad šylant klimatui ledynas prišaldo vis mažiau ledo kalno viršuje.

„Šiuo metu klimatas pernelyg išbalansavo ledyno pusiausvyrą, todėl matome, kad jis plonėja. Paviršiuje formuojasi tvenkiniai ir ežerai. Būtent juos ir stebime, nes ledynas, kuris pastaraisiais šimtmečiais atrodė stabilus, dabar pradeda kentėti dėl klimato kaitos“, – pasakojo „Fondazione Montagna Sicura“ atstovas Fabrizio Troilo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Monblanas ir jo ledynai labai svarbūs – jie duoda pradžią dvejoms itin svarbioms Prancūzijos ir Italijos upėms – Ronai ir Po. Nuo šių upių vandens priklauso milijonų žmonių gyvenimas, o per greitai tirpstantys ledynai gali sukelti problemų.

„Šiandien atlikome topografinį tyrimą, kurį darome jau keletą metų. Visų pirma, stebime ežerus, kurie gali ištuštėti dėl reiškinio, vadinamo „išsiveržimų potvyniais“. Tai staigus vandens išsiveržimas iš ledyno, kuris, be abejo, gali pridaryti žalos ir sukelti potvynių pasroviui“, – sakė F. Troilo.

Dėl savo įspūdingo aukščio Monblano viršūnėje vis dar labai šalta – vidutiniškai apie minus 20 laipsnių, todėl ledas ten tikrai neišnyks dar ilgai. Didžiojo ledo dalis yra ant kalno šlaitų, o ten oras kiekvienais metais šiltėja.