Dabar vyrauja smulkūs, ant nukritusių medžių augantys grybai. Dažniausiai tai karteklės, ugniabudės, kelmabudės, skujagalvės. Spygliuočių miške šį rudenį vyrauja karteklės. Tai smulkūs, geltoni grybai. Iš grybo pavadinimo suprantame, kad jis nevalgomas. Karteklė labai paįvairina skurdžią vėlyvo rudens miško spalvų paletę.

Miške galima rasti vietų, kur nuolat auga aukštų, išvaizdžių, akį traukiančių rudeninių bobausių. Tai pavasarį augančių valgomųjų bobausių broliai, tačiau valgyti rudeninius – pavojinga. Beje, šių grybų nerasite bet kur, o tik jų pamėgtose augavietėse. Žinant, pavyzdžiui, kur yra pūvančių spygliuočių sankaupų, ten, greičiausiai, rastume rudeninių bobausių. Mat jie auga ant išvirtusių medžių medienos. Dažnai atrodo, kad grybas kyla iš žemių, tačiau atidžiau pasižvalgę, aptiksime paaukštėjimą, samanas, susidariusias visiškai susiskaidžius medienai. Šie grybai išauga iki 20 cm aukščio, ilgainiui pajuosta. Mačiau apšerkšnijusių jų ant snieguotų medžių kamienų. Grybų vaisiakūniai daugiaviršūniai. Ši savybė neleidžia jiems oriai, kaip įprastiems grybams, tiesiog susmukti nuo senumo – bobausiai virsta iš koto. Šių grybų forma priklauso ir nuo metų sezono. Dubravos miške mano stebimi bobausiai ankstesniais metais buvo siauresni, grakštesni.

Tiems, kurie nori būtinai ką nors valgomo atsinešti iš gamtos, teks ilgiau pavaikščioti po rudeninį mišką. Tenai, pažeistų drebulių ar gluosnių drevėse, ant neseniai išgriuvusių kamienų, aptinkama gluosninių kreivabudžių. Jos yra masyvios, čerpiškai viena ant kitos išsidėsčiusios. Ant vieno tręštančio medžio galima rasti galybę vaisiakūnių, kurių pakaks ir pavalgyti, ir net persivalgyti.

Šiuo metu žmonėms, mylintiems gamtą, verta namie palikti didžiuosius grybautojų krepšius, bet neprošal pasiimti telefoną, fotoaparatą – pravers fiksuojant miško grožybes.