Kuršių nerijoje miškininkai per dešimtmetį planuoja iškirsti kalnines pušis maždaug 470 ha teritorijoje. Vietoj jų apie 300 ha plote bus įveistos paprastosios pušys ir beržai, 170 ha – atsodintos kalnapušės, pranešė Aplinkos ministerija.

Miškas nebus atkuriamas pamario ir kopų palvėse, kur per dešimtmetį ketinama iškirsti 163 ha, siekiant grąžinti ir palaikyti pirmykštį Kuršių nerijos atvirų erdvių kraštovaizdį. Čia bus atkurtos pievos su medžių intarpais. Po gamtotvarkinių kirtimų miško neplanuojama atsodinti ir 230 ha plote Naglių rezervate.

Tai numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) miškotvarkos plane iki 2022 metų.

Kuršių nerijos rekreacinėse vietose šalia gyvenviečių toliau bus vykdomi kraštovaizdžiui formuoti skirti kirtimai. Jų tikslas – šviesus, primenantis parką miškas.

Miškininkų teigimu, planuojami kalnapušių kirtimai nereiškia, kad iš Kuršių nerijos siekiama visiškai jas išstumti. Kaip vienas iš kultūrinio kraštovaizdžio elementų jos ir toliau dengs didžiąsias kopas. Vyriausybės patvirtintas KNNP tvarkymo planas numato, kad nerijoje turi likti apie 1000 ha kalnapušių medynų.

Kalninės pušys nerijoje masiškai pradėtos sodinti 1880 metais, tai truko apie du dešimtmečius – iki 1904 metų. Šie darbai padėjo sustabdyti marių link slinkusį smėlį, bet ilgainiui tapo savotiškais degtukais. Perbrendusių kalnapušių medynai yra itin pavojingi gaisrų židiniai ir kad juose ugnis plinta žaibišku greičiu.

Kuršių nerijos miškų priežiūra šiemet perduota Kretingos miškų urėdijai, po to, kai pernai balandžio pabaigoje kilus didelims gaisrui sunaikinta daugiau nei 100 hektarų miško.

Didelis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško.