Telemetrija, kaip vienas progresyviausių paukščių tyrimų metodų, pasaulyje pradėta naudoti jau prieš du dešimtmečius ir per šį laikotarpį suteikė neįkainojamų žinių apie šimtus paukščių rūšių. Lietuvoje šis tyrimų metodas taip pat pradedamas naudoti, o nuo šios vasaros taikomas ir baltųjų gandrų studijoms, kurias inicijavo Mindaugas Dagys (Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija) ir Ramūnas Žydelis (DHI, Danija).

Šių metų vasarą Širvintų rajone buvo paženklinti keturi baltųjų gandrų jaunikliai GPS-GSM siųstuvais, po du jauniklius iš dviejų lizdų. Patrankine gaudykle buvo sugautas ir paženklintas vienas suaugęs gandras Ukmergės rajone. Dedant siųstuvus talkino Darius Musteikis, Valentinas Pabrinkis ir Daiva Vaitkuvienė.

Naudojami siųstuvai registruoja paukščio GPS koordinates, aukštį ir eilę kitų parametrų dinamiškai nustatomais intervalais kas 1–15 minučių ir perduoda duomenis naudodami GPRS/GSM tinklą (mobilų telefoninį ryšį). Siųstuvų vidines baterijas krauna aukšto našumo saulės baterijos, taip aprūpindamos siųstuvus efektyviam funkcionavimui reikalinga energija.

Nors gandriukai buvo jau beveik suaugę siųstuvų tvirtinimo metu, lizduose jie užtruko dar beveik mėnesį iki pirmųjų skrydžių rugpjūčio viduryje. Jaunikliai radėjo skraidyti labai nedrąsiai – paskrisdavo vos kelis šimtus metrų į aplinkines pievas ir grįždavo atgal į lizdą. Gaila, bet vieno iš pirmųjų skrydžių metu vienas jauniklis žuvo atsitrenkęs į aukštos įtampos elektros laidus.

Visi pažymėti gandrai: trys likę jaunikliai ir suaugęs paukštis pradėjo migraciją panašiu laiku – rugpjūčio 18–21 dienomis. Įdomu pastebėti, kad netgi to paties lizdo jaunikliai išskrido skirtingomis dienomis ir skrido atskirai vienas nuo kito. Į pietus paukščiai patraukė beveik identišku maršrutu, įveikdami iki 500 km per dieną ir pakildami iki 3000 metrų aukščio. Gandrų migracijos kelias nusidriekė per Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją. Čia laukė antroji nesėkmė – migracijos metu žuvo dar vienas jauniklis. Galime tik spėlioti kas atsitiko, nes paukštis skrido daugiau nei 200 metrų aukštyje virš žemės, o po minutės jau gulėjo nebejudėdamas.

Likę gandrai patraukė toliau į pietus ir pro Siriją, Libaną bei Jordaniją pasiekė Izraelį. Čia, įveikęs apie 3700 km atstumą, vienas iš jauniklių apsistojo dviems savaitėms. Likę du gandrai – suaugęs ir jauniklis, migravo toliau – kirto Sinajaus pusiasalį, Rytų dykumą ir išilgai Nilo nuskrido į Egipto pietinę dalį.

Gandrams išskridus iš Egipto, duomenų perdavimas tapo gerokai retesnis dėl riboto GPRS ryšio Afrikoje. Iš suaugusio paukščio siųstuvo buvo gautos kelios SMS žinutės su koordinatėmis, rodančiomis, kad jis migravo toliau į pietus ir pasiekė vidurio Sudaną, kur apsistojo dešimčiai dienų. Paskutinės šio gandro koordinatės gautos iš pietvakarių Sudano, netoli sienos su Čadu. Belieka tikėtis, kad gandrams tolesnė migracija bei žiemojimas bus sėkmingi ir kažkuriuo metu paukščiams patekus į ryšio zoną siųstuvai persiųs visus duomenis, kuriuos registruoja ir kaupia savo atmintyje.

Izraelyje apsistojęs gandras rugsėjo viduryje taip pat patraukė toliau link Afrikos, tačiau perskridęs Sinajaus pusiasalį ir pasiekęs Sueco įlanką, jos iš karto nekirto, o pasuko į pietus ir pasiekė Sinaujaus pusiasalio pietuose esantį Šarm el Šeichą kur praleido vieną naktį. Sekančią dieną šis gandras jau kirto Sueco įlanką ir toliau skrido panašiu maršrutu kaip ir kiti du gandrai, kol palikęs Egiptą išskrido iš ryšio zonos.

Šių tyrimų duomenys yra reguliariai atnaujinami internetiniame gyvūnų telemetrijos archyve www.movebank.org (studija „White Stork Lithuania GPS 2015“).

Tikimės, kad Lietuvoje siųstuvais pažymėti baltieji gandrai toliau sėkmingai tęs savo kelionę į žiemavietes, o mes galėsime stebėti jų skrydį.