Lietuvoje vasara – šilta ir karšta, su retkarčiais nušniokščiančiais ir žaibais nušviečiančiais lietumis. Artėjame prie rugpjūčio vidurio. Laukia Žolinė – didžiausia ir jau bene paskutinė šios vasaros šventė. Žolinė simbolizuoja brandą ir vainikuoja vasaros grožį. Gamtoje rugpjūtis labai mielas. Jo karštis gal ir vargina, tačiau šią vasarą, neregėję tokių orų, jį priimame kaip dovaną.

Dar daugelis mūsų atostogaujame, tad šiluma ir vasaros malonumai yra puikus laisvalaikio užpildas. Vienas malonumų – maudynės, nes vanduo pats šilčiausias. Net jūroje jo temperatūros pakilo iki daugiau kaip 20 laipsnių. Ežerai Lietuvoje – dar šiltesni.

Žinoma, galima spėti, kad kai kur šiltame vandenyje plūstelės dumbliai, sumažės vandens skaidrumas. Tai – jokia staigmena ar naujiena. Taip būna kasmet. Šiemet vadinamasis vandenų žydėjimas (nors iš tiesų dumbliai yra žemesnieji augalai ir nežydi) truks visai neilgai – kol pradės vėsti. Tokia jau žemyninio klimato apraiškų turinti bus trečioji rugpjūčio dekada. Vadinasi, tai įvyks greitai.

Kur kas įspūdingesnis – tikrasis žydėjimas, apie kurį dera pakalbėti plačiau. Gamtoje šiuo metu žydi labai daug augalų. Ypač akin krinta geltonžiedžiai. Tai – nakvišos, bitkrėslės, jonažolės, mėlynosios bobramunės. Nuostabus metas atėjo į viržynus. Čia atsivėrė dalis žiedų. Karštis šį procesą dar labiau skubina.

Ar viržiai pražydo ne per anksti? Tikrai ne. Žinome ne vieną vasarą, kai jų žiedeliai atsivėrė kur kas anksčiau. Viržis – ypatingas sausų vietų, o kai kur – ir aukštapelkės augalas. Tai – puskrūmis, gyvuojantis visus metus. Tiesa, pavasarį viržynai atrodo lyg išdžiūvę, žuvę, negyvi, tačiau vasarą sausi krūmeliai atsigauna. Dabar jie apkibę smulkučiais violetiniais žiedeliais.

Viržių žiedai – medingi, tad bitininkai mielai veža savo avilius prie viržynų. Paprastai viržių žydėjimui tenka saulėti gražūs orai, tad porą savaičių bitės turi, ką veikti. Viržių medus – tamsus, labai skanus. Žinoma, viržynuose gausu ir kamanių, drugių, kitų vabzdžių – nektaro pakanka visiems.

Ore jau nešmėžuoja čiurliai. Dar gali atsitikti taip, kad išvysite vieną ar kitą, tačiau tai bus vėluojantis paukštis. Jų jaunikliai užaugo. Diena trumpėja, taigi vasara baigiasi. Lietuvoje čiurliai gyvena lygiai tris mėnesius.

Gerokai praretėję gandrų pulkeliai. Jie dar baltuoja ražienose, sekioja kombainus ir sėjai dirvą ruošiančius padargus. Juos regėsime dar savaitę, o po to atsisveikinsime kaip kasmet. Rugpjūčio viduryje keliauti sukrunta dauguma vabzdžialesių sparnuočių. Tik žiūrėk ir klausykis, kaip jie cypsi mūsų medžiuose ir krūmuose, kaip leidžiasi į tvenkinį atsigerti. Šie paukščiai greitai paliks mūsų kraštą.

Štai apie kitus, tuos, kurie liks žiemoti, pagalvoti reikia jau dabar. Pats metas išsaugoti saulėgrąžų graižus su sėklomis, o ūkininkams – išdžiovinti, išsaugoti kuo daugiau išvalų. Jos tikrai gali būti naudingos. Jų nedera paprasčiausiai išmesti į atliekas.