Žinoma, kad įvairių gyvūnų turimos labai judrios ausys padeda jiems geriau susitelkti į galimo plėšrūno keliamą bruzdesį. Tačiau mokslininkai neseniai nustatė, jog arkliams jų ausys yra ir labai svarbi tarpusavio komunikacijos priemonė. Pasirodo, pagal tai, į kur yra nukreiptos arklio ausys, kiti arkliai gali nustatyti, ką pastarasis galvoja.

Naudojo natūralaus dydžio fotografiją

Sasekso universiteto mokslininkai tyrė gyvūnų elgesį, norėdami nustatyti, kaip vystėsi jų bendravimo ir socialiniai gebėjimai. Šie tyrėjai neseniai nustatė, jog besisukiojančios arklių ausys yra šiems gyvūnams tapusios itin efektyvia bendravimo priemone.

„Mus domina tai, kaip jie bendrauja tarpusavyje, – sakė mokslininkų komandos vadovė Jennifer Wathan. – Gebėjimas suprasti, ką kitas individas galvoja, yra esminis įgūdis, iš kurio paprastai išsivysto likę gebėjimai.“

J. Wathan ir jos kolegė prof. Karen McComb vykdė eksperimentą, kuriame arkliai turėjo stebėti kitą savo rūšies atstovą ir pagal jo siunčiamus signalus – vizualines užuominas – pasirinkti, iš kur ėsti. Kiekvienas arklys galėjo rinktis vieną iš dviejų kibirų su ėdalu. Ant sienos šalia kibirų taip pat kabėjo natūralaus dydžio arklio fotografija, kurioje gyvūno galva buvo pasukta arba į kairę, arba į dešinę. Kai kuriais atvejais fotografijoje arklio ausys arba akys buvo uždengtos.

Jų tyrimas buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Current Biology“.

Nematydami akių ir ausų, ėdalą rinkosi atsitiktinai

Jeigu arklio akys ir ausys paveikslėlyje buvo matomos, tiriami arkliai visada pasirinkdavo kibirą, į kurį būdavo nukreiptas netikro arklio žvilgsnis ir ausys. Kitu atveju, kai tiriami arkliai nematydavo kito arklio akių arba ausų, jie kibirą su ėdalu pasirinkdavo atsitiktinai.

Kaip ir dauguma kitų žinduolių, kurie gamtoje turi natūralių plėšrūnų, arkliai gali pasukti savo ausis beveik 180 laipsnių. Tačiau, pasak J. Wathan, mes į gyvūnus dažnai žvelgiame tik iš savo perspektyvos ir kadangi mūsų ausys tokiu judrumu nepasižymi, ilgą laiką ignoravome tokių judesių svarbą kitų gyvūnų komunikacijoje.

„Akivaizdu, jog šios vaizdinės užuominos – tiek akių, tiek ausų – yra labai svarbios, – kalbėjo mokslininkė. – Arkliai yra labai socialūs, bendruomeniški gyvūnai, užmezga draugystes su kitais arkliais. Todėl jie yra tinkama šių klausimų tyrinėjimams rūšis. Tirdami, kaip tarpusavyje bendrauja daugiau rūšių, mes galime vis tiksliau pasakyti, kas galėjo paskatinti sudėtingesnių bendravimo ir socialinių gebėjimų vystymąsi.“