Edukacijų vadovas, ornitologas Gediminas Petkus papasakojo, ar paukščiai neišskrido žiemoti, o gal grįžo pasimėgauti neįprastai švelnia žiema.

– Pamaryje, Nemuno deltoje, šiuo metu žmonės gali pamatyti žąsis. Ir ne viena kita praskrenda, bet tūkstančiai žąsų – tunelinės, pilkosios, taip pat gervės, gulbės. Žmonėms, gyvenantiems didmiesčiuose, Vilniuje, Kaune, atrodo labai keista, o pamaryje tai normalu, nes nebuvo sniego.

– Žmonės mato varnėnų būrius ir klausia, kodėl jie neišskrenda kur šilčiau? 

– Dėl švelnesnio klimato paukščiams per pastaruosius 10 metų pastebime vis daugiau žiemojančių varnėnų. Svarbiausia paukščiams yra būtent sniegas. Jeigu rudenį iškrenta daug sniego – spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, tada dauguma paukščių patraukia į šiltus kraštus. Vieni skrenda net iki Afrikos, kiti – iki Vokietijos, Prancūzijos. Bet jeigu sniego nėra, o maisto yra daug, jie pasilieka – nėra dėl ko skristi. Svarbiausia yra sniego paklotė: bus sniego ar nebus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar paukščiai turi kažkokį šeštą jausmą, nujaučia, kokia bus žiema ir, kad tikrai neverta skristi? Arba, jeigu planavo išskristi, bet Lietuvoje tokia šilta žiema, tai gal jie apsigręžia ir grįžta? 

Galima sakyti – pavasaris.

– Jie labai reaguoja į orus, bet tik į tai, kas vyksta čia ir dabar. Jie negali pasakyti, kas bus už mėnesio. Prognozuotojai nekokie, nes nežino, kas bus už mėnesio, bet kokios dabar sąlygos yra, tai visiškai atspindi. Ir ne tik varnėnai, žąsys, gulbės, bet ir kitų paukščių matome, pavyzdžiui, liepsnelės – be galo gražūs paukščiai, oranžiniu pilveliu, ir jų galima pamatyti žiemą, ko anksčiau nematydavai. O kas dabar vaikščiojo po parkus, miškus, girdėjo paukščių balsus, kaip gieda paukščiai. Tuoktuvės vyksta. Galima sakyti – pavasaris.

– Tai paukščiai net nebuvo išskridę, liko čia žiemoti? 

– Didesni paukščiai net nebuvo išskridę, o kai kurie mažesni pasitraukė į Pietus. Mato pavienius gandrus, bet tie gandrai, kurie liko, gali būti, kad jiems kažkas yra negerai – galbūt liga ar kažkas sutriko organizme, ir dėl to jie pasiliko. Žmonės klausia, kaip yra su zylėmis. Sako, zylės čia ir perėjo, ir dabar žiemoja, tai kaip čia yra. Vis dėlto vyksta migracija. Rudenį zylės, kurios perėjo inkiluose, išskrenda, o pas mus atskrenda iš Šiaurės. Netgi kai kurios varnos išskrenda į Italiją – ne kavos gerti, bet tiesiog sėkmingai peržiemoti. Pas mus atskrenda varnų iš Rytų šalių. Kartais būna toks persidengimas.

– Iš kokių šalių varnos atskrenda pas mus? 

– Daugiausiai atskrenda iš Rusijos, iš Rytų šalių. 

– Ar dabar dar reikia lesinti paukščius?

– Taip, tikrai dar reikia lesinti, nes diena yra trumpa. Ir nors nėra ekstremalaus šalčio, kas paukščiui kainuotų daug išteklių ir kalorijų, vis tiek reikia pagelbėti jam surasti maisto. 

– Kur padėti lesyklėlę, kad būtų saugu ir maistas pasiektų tą, kuriam reikia?

– Geriausia padėti ją tiesiog tarp šakų, bet reikia įvertinti, ar nėra katinų. Jeigu katinas yra, tuomet reikėtų pastatyti ant kokio stiebo ar kuolo, galima ant tvirtos šakos pakabinti. Atskrenda įvairių rūšių zylės ir svilikai. Negalima viduryje kiemo pakabinti, nes atskris plėšrūnas paukštvanagis, kuris gaudo smulkiuosius paukščius. Geriausia lesyklėlę pastatyti kažkur tarp krūmų, tarp medžių, kad paukščiai jaustųsi saugūs, ir berti kuo daugiau įvairaus lesalo.