„Į salą trečiadienį įleistos net 42 avytės, tai puiki priemonė kovoti su ten vyraujančiomis uosialapio klevo atžalomis. Žmogui rankiniu būdu sunku jas pašalinti, o avys ir galvijai šioje vietoje yra gelbėtojai“, – BNS sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė.

Jos teigimu, Škudžių veislės avių banda saloje šeimininkaus iki rudens. Pasibaigus karantinui, jomis bus galima pasigrožėti iš Merkinėje pastatyto apžvalgos bokšto.

Pasak specialistės, tiek Pastraujo sala, tiek netoliese, Nemuno ir Merkio santakoje, esanti mažesnė sala yra svarbios paukščių apsaugai – čia atskrenda ir saugomos paukščių rūšys.

„Kai yra tankus sąžalynas medžių ir krūmynų, tai tam tikros rūšys tiesiog neapsistoja, o šiuo atveju, kai vykdoma gamtosauga, gamtininkai jau skaičiuoja tam tikras rūšis“, – kalbėjo L. Žukauskienė.

Dzūkijos nacionalinio parko duomenimis, abi salos imtos atkurti 2018 metais, mažojoje saloje jau buvo pastebėti tilvikiniai ir sėjikiniai paukščiai – raudonkojis tulikas, perkūno oželis, krantinis tilvikas, griežlė, pempės.

Tuo metu Pastraujo saloje įsikūrė šešios pempių poros, krantiniai tilvikai, beveik 20 porų ančių – didžiųjų ančių ir rudagalvių kryklių, taip pat pastebėta į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų kurapkų pora.

Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja L. Žukauskienė teigė, kad avimis pasirūpino būrys gamtą mylinčių entuziastų, todėl tai nieko nekainuos: avių perkėlimu rūpinosi Dzūkijos nacionalinio parkas ir bendrovė „Ornitostogos“, o jas prižiūrės vietos ūkininkas.

Salose taip pat vasaromis įleidžiamos pasiganyti ir karvės, tačiau čia jų darbas daugiausia genėti žolę.