- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2020-ieji – vaistininkės, žolininkės, etnografės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metai. Ta proga Lietuvos nacionaliniai parkai kviečia pažinti turtingą Lietuvos augalų pasaulį. Šįkart Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai kviečia susipažinti su įdomiu augalu – skleisteniu.
Plikasis skleistenis (Herniaria glabra) – augalas, kurį visi esate matę, bet retas kuris pažįstate. Jo nereikia ieškoti miškuose, pievose ar pelkėse, pakanka pasivaikščioti betonuotais miesto šaligatviais ir atkreipti dėmesį į skaisčiai žalios spalvos kiliminį augalą. Skleistenio sėkla yra labai maža (iki 0,5 mm dydžio), todėl jai pakanka menkučio tarpo tarp plytelių, kad atneštų gyvybę į betono džiungles. "Nepatingėkite ir iš arti apžiūrėkite šio augalo šakelę – jus tikrai nustebins subtilus miniatiūrinių žiedų grožis", – ragina Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai.
Nepatingėkite ir iš arti apžiūrėkite šio augalo šakelę – jus tikrai nustebins subtilus miniatiūrinių žiedų grožis.
Vienas iš liaudiškų augalo pavadinimų yra klyngyda, o lotynų kalba žodis hernia reiškia trūkį. Nuo antikos laikų augalas buvo naudojamas gydant kirkšnies išvaržą ir šlapimo takų uždegimą ir kitas panašaus pobūdžio inkstų ligas. Jo žolės nuoviras atpalaiduoja spazmus, veikia antibakteriškai ir skatina šlapimo išsiskyrimą.
Skleistenis turi gana daug saponinų, tai medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu ima putoti kaip muilas. Liaudyje juo plaudavo audinius, o nuoviru švelnindavo suskeldėjusią rankų ir padų odą.
Visiems, ką sudomino skleistenio vaistinės savybės, dera priminti auksinę žolininkų taisyklę: vaistinę žaliavą galima rinkti tik ekologiškai švariose vietose, todėl neskinkite augalo miesto teritorijoje, arti kelių ar geležinkelių. Jo paieškokite žemažolėse pamiškių sauspievėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje be vasariškų liūčių ir perkūnijų užfiksuoti rečiau pastebimi debesys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo feisbuko paskyroje pasidalijo retai Lietuvoje matomais debesų vaizdais. ...
-
Pamatykite: dvigubas žaibas trenkė į Vilniaus televizijos bokštą1
Sekmadienį į Vilniaus televizijos bokštą trenkė dvigubas žaibas. Šiuos įspūdingus vaizdus užfiksavo vilnietis. ...
-
Ežeras Turkijoje garsėja nuolat besikeičiančiomis spalvomis
Netoli Aksarajaus, esančio maždaug už dviejų valandų kelio automobiliu nuo Turkijos sostinės Ankaros, tyvuliuoja Tuzo ežeras, dar žinomas kaip Tuz Gölü. Tai yra druskos ežeras, garsėjantis nuolat besikeičiančiomis spalvomis. ...
-
Į Žaslių ežerą išleisti 7 tūkst. europinių ungurių1
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių. Iš viso šiemet į 63 šalies vandens telkinius planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. pavasarį į Lietuvą atsivežtų unguriu...
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Orų išdaigos Lietuvoje: vienur saulė, kitur – lietus su kruša1
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ nariai dalijosi neįprastais orais. ...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas3
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?3
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...