- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paspaudus šaltukui žmonės ėmė lesinti vandens paukščius, skambučiais užplūdo gyvūnų globėjus pranešdami, kad gulbėms ar antims reikia pagalbos. Visgi dažnai tokie pranešimai nepasitvirtina, o veterinarai sako, kad žmonės patys paukščius atpratina ieškoti maisto, praneša LNK.
Lesinimui dar ne laikas
Gyventojai sako, kad matant paukščius šaltame vandenyje norisi jiems padėti ir palesinti.
„Aš visą laiką kokiu nors batonu palesinu“, – pripažino vienas vyras.
„Mano kaimynės visada labai sąžiningai žiemą lesina“, – šnekėjo kita gyventoja.
Žiemą kyla klausimas: galima vandens paukščius lesinti ar ne? Specialistai aiškino, kad galima, bet tik tam tikru laiku. Tačiau dabar lesinimui tikrai dar ne laikas.
„Aktuali ne tiek temperatūra, bet kiek temperatūra, šalčiai laikosi. Jei tai užtrunka daugiau kaip savaitę, dvi, tris, galbūt mėnesį, tada paukščiai pradeda sekti, kadangi jie išnaudoja sukauptą energiją, savo riebalinį audinį“, – tvirtino veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.
Lesinti galima tinkamu maistu.
Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis.
„Kai žiema būna gili, stora sniego danga, kai ledas storas – taip, paukščiai netenka natūralaus maitinimosi šaltinio. Tada pagelbėti reikėtų. Tinka grūdai, kaip laikina pagalba ir batonas, balta duona. Kitu atveju šerti nėra galima“, – aiškino G. Survila.
Netinkamai lesinant paukščius jiems gresia žūtis.
„Netūrėtų būti jokiu būdu juoda duona, kažkokie saldūs produktai. Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis“, – šnekėjo G. Survila.
Atakuoja skambučiais
Pastarąją savaitę gerokai paspiginus šalčiui gyvūnų globėjus užplūdo gyventojų skambučiai su pranešimais apie sužeistas ar prie ledo prišalusias gulbes.
„Vos tik atšalus orams iš kartų buvo masės skambučių, nespėjome atsiliepinėti. Buvo praktiškai vien tik šie skambučiai ta pačia tema, kad paukščiams šalta“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Jei pastebima viduryje ledo ramiai tupinti gulbė, jai pavojus negresia. Jei reikėtų pagalbos, paukštis plasnotų ar kitaip muistytųsi.
Tomo Raginos nuotr.
„Mato tupintį paukštį, jis nejuda. Žmonės mano, kad jis arba miręs, arba sušalęs, arba prišalęs. Reikėtų įsitikinti, kad taip nėra, kadangi paukščiai taupo savo energiją. Sakykime, gulbės slepia snapą po savo sparnais, tam, kad nesušaltų. Jos išlipa, kažkur atsitupia vidury ežero esančioje salelėje“, – teigė J. Gustaitienė.
Ornitologai sakė, kad keičiantis klimatui apskritai Lietuvoje žiemoti lieka vis daugiau paukščių.
„Klimatas šiltėja, žiemos nebūna sudėtingos. Kartais žiemą galima pamatyti tokių paukščių, kuriuos mes tikrai seniau laikėme emigruojančiais. Pavyzdžiui, pempės, slankos“, – tvirtino ornitologas Saulius Rumbutis.
Lietuvoje žiemojančių paukščių, kurie neišskrenda į šiltus kraštus, yra apie kelis šimtus rūšių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Orų išdaigos Lietuvoje: vienur saulė, kitur – lietus su kruša1
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ nariai dalijosi neįprastais orais. ...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas1
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?3
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas5
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...