Sielų gentys

Visi esame skirtingi, bet kartu ir panašūs, jei kalbame viena kalba, esame vienos lyties, akių spalvos, jei sutampa mūsų įsitikinimai. Daug kalbama, kad tuos, kuriuos sieja bendri kultūriniai išgyvenimai, asmenybę formuojančios istorinės patirtys, vienija viena – prarastoji, Z, X ar Y – karta.

Žmonių kartą astrologijoje žymi Plutonas – labai lėtai judanti nykštukinė planeta, kuri viename Zodiako ženkle išbūna nuo 11 iki 32 metų. Mažiausios kartos gimsta, kai Plutonas keliauja Skorpiono ženklu: paskutinį sykį nuo 1983 m. vėlyvo rudens iki 1995 m. pradžios. Didžiausios – kai Plutonas juda Jaučio ženklu: tokia buvo 1853–1884 m. gimusioji. Štai dabar, nuo 2008 m. sausio pabaigos iki 2023 m. kovo pabaigos, į pasaulį ateina Ožiaragio karta.

Bet tuo klasifikavimas nesibaigia. Tarsi Carlo Liney'aus mokslinėje sistemoje, karta jungia smulkesnes gentis. Kalbėdami apie tas sielų gentis, astrologai ypač dažnai mini karmą, karminį praėjusių gyvenimų krūvį. Tiesą sakant, visiškai nesvarbu, tikite praėjusiais gyvenimais ar netikite niekuo, ko negalima pagrįsti dabartiniais moksliniais metodais, – svarbu sutarti, kad kūdikiai nėra lyg tušti lapai. Palytėti vienatvės

Tai, kas įgimta, galite aiškinti genais, paveldimumu, reinkarnacija, metempsichoze – nuo to duotybė nepasikeis. O ji štai kokia: nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. gimstantys vaikai smarkiai skiriasi, kolektyviai priklauso visai kitai genčiai nei tie, kurie gimė iki 2018-ųjų lapkričio.

Dabar užgimsta stiprios, tvirtos ir labai pavargusios sielos. Daugelis ką tik gimę atrodo lyg senukai – išmintingų, supratingų akių. Šie mažyliai gerai suvokia, kas yra ištvermė. Įsivaizduokite itin atšiaurias sąlygas – gamtines ar politines – kur žmogus priverstas kovoti dėl išlikimo. Nėra kada dejuoti, skųstis likimu. Privalai lenkti nugarą, kad išgyventum.

Jie gimsta gydyti savo sielų. Šiems žmonėms, labiau nei bet kuriam iš mūsų, reikės apkabinimo, švelnumo.

Jie labai užgrūdinti. Prisikentėję. Kai kurie jų tikri stoikai – išsiugdę gebėjimą iškęsti, atlaikyti bet kokias negandas, nelaimes ir nepriteklius. Sielų gilumoje jie gali žinoti, kas iš tiesų yra tikras skurdas, kas yra badas. Šie vaikai turi įgimtą atsakomybės jausmą ne tik už save, bet ir už kitus.

Į pasaulį beldžiasi ir tie, kuriuos smarkiai palytėjo vienatvė. Ar tai karma, ar genetika – kas ten žino. Vienatvė būna visokia – vienišas žmogus minioje, vieniša, vos galą su galu sudurianti daugiavaikė motina, vienatvė šeimoje, poroje, o gal tai lyderio vienatvė. Visi aukštai užkopę ir prisiėmę milžinišką atsakomybę ją puikiai pažįsta.

Jie gimsta gydyti savo sielų. Šiems žmonėms, labiau nei bet kuriam iš mūsų, reikės apkabinimo, švelnumo. Labai tikėtina, kad ateityje jie ieškos su kuo pasidalyti rūpesčių, atsakomybės našta, o gal net tokio žmogaus, kuris lyg mama prisiimtų dalį atsakomybės už juos ir leistų pailsėti. Jiems reikia daug juoktis, būti kažkiek nerūpestingiems. Kai kuriems iš jų bus itin svarbu skaniai pavalgyti. Kažkada gyvenime, vieniems anksčiau, kitiems vėliau, ateis tokia akimirka, momentas, kai reikės išverkti visą sieloje susikaupusį skausmą, paleisti jį, suvokti, kad didieji išbandymai jau praeityje.

Tėvams būtina žinoti, kad švelnumas, atlaidumas, nuoširdus rūpinimasis ir besąlygiška meilė jų 2018 m. pabaigoje – 2020 m. pirmoje pusėje gimusiems vaikeliams būtina daug labiau nei griežta disciplina.

Didžiulio ciklo pabaiga

Jei manote, kad tai netiesa, pakalbėkite su žmonėmis, kurie gimė:

2000 m. balandžio 9 d. – 2001 m. spalio 13 d.,

1981 m. rugsėjo 20 d. – 1983 m. kovo 15 d.,

1962 m. gruodžio 23 d. – 1964 m. rugpjūčio 25 d.,

1944 m. gegužės 11 d. – 1945 m. gruodžio 2 d.,

1925 m. spalio 26 d. – 1927 m. balandžio 16 d.

Jie, išvardytieji, priklauso tai pačiai genčiai, kaip ir dabar gimstantieji, nors ir skirtingoms kartoms. Ko gero, nesaugumo jausmas, baimė prarasti kontrolę, instinktyvus noras bet kokia kaina išlaikyti status quo, priešintis pokyčiams jų sielose neskamba taip jau garsiai, bet jiems turėtų būti puikiai suprantama, ką reiškia skausmo, kančios ir didelio liūdesio našta sieloje.

Apskritai, kai 2008-aisiais Plutonas įžengė į Ožiaragį, į pasaulį ateina nauja karta, kurios dvigubai ožiaragiška gentis gimsta dabar, prasidėjo intensyvus buvusio laikmečio ardymas, griausmingai vyko ir tebevyksta didžiulio ciklo pabaiga ir atsargiai ima kaltis naujojo daigai.

Štai toks Ožiaragio simbolio paradoksas: baisu prarasti kontrolę, nes pasaulis be kontrolės yra chaosas, bet kartu ir norisi – vidinė Ožiaragio išmintis tyliai kužda, kad panirti į pirmykščius chaoso vandenis yra tolygu grąžinti sąmonę į jos natūralų, nepakitusį būvį. Tik tada gali įvykti tikras atsinaujinimas.