Statistikos departamento inovacinės veiklos tyrimų duomenimis tik mažiau nei ketvirtadalis įmonių vykdo inovacinę veiklą. Vykdyti inovacinę, mokslo tiriamąją ir eksperimentinę veiklą riboja finansų ir kvalifikuotos darbo jėgos stoka. Ir tik maža dalis įmonių plėtoja strateginę inovacinę veiklą ir bendradarbiauja su mokslo institucijomis. Todėl ir mokslo institucijos ne visada noriai atlieka komerciškai naudingus ir kokybiškus tyrimus.

Žinių ekonomikos forumas nurodo, kad inovatyvus verslas turėtų pasižymėti platesne inovacine veikla, t.y. taikyti įvairias vadybos, metodikų, technologijų kūrimo, požiūrio naujoves ar didinti darbo našumą.
Lietuva siekia sustiprinti aukštą ir vidutinę pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas bei paskatinti verslą investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas. Tačiau, kad sėkmingai galėtume didinti inovacijų plėtrą, reiktų išugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę, panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą trikdančius barjerus.

Tam, kad mokslui imlus Lietuvos verslas nuolat siektų tobulinti savo produktus ir paslaugas didindamas produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, valstybėje 2008 m. buvo priimtas svarus sprendimas pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, kuri leidžia įmonei sąnaudas iš pajamų atskaityti tris kartus tais metais, kuriais jos buvo patirtos. Taip sumažinti apmokestinamąjį pelną galima tada, kai yra investuojama į esminius technologinius atnaujinimus. Pelno mokesčio įstatyme dar yra investicijų lengvata, kuria įmonės gali pasinaudoti diegiant inovacijas, tuo metu, kai įmonė įsigijo ilgalaikį turtą ir vėliau jį panaudoja naujų produktų gamybai, naujų paslaugų teikimui, o šio turto sąnaudų įsigijimo suma gali sumažinti apmokestinamąjį pelną net iki 50 proc.

Dar viena paskata verslo ir mokslo sąveikai – tai Ūkio ministerijos rengiama iniciatyva. Inovaciniai čekiai - nustatyto dydžio tikslinės paskirties mokėjimo dokumentai, skirti įmonėms įsigyti paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų. Įmonė, gavusi tokį čekį galės parengti glaustą techninę specifikaciją ir kreiptis į sudarytame sąraše esančią ir jos poreikius galinčią patenkinti mokslo ir studijų instituciją. Šios institucijos, suteikusios paslaugas verslo įmonėms už inovacinį čekį, gaus tam tikro dydžio pinigų sumą. Tikimasi, kad inovaciniais čekiais verslas galės pasinaudoti dar šiais metais.

Reikia suprasti, kad investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) orientuotos įmonės atsisako trumpalaikio pelno ir savomis jėgomis pačios kuria aukštos pridėtinės vertės naujoves, technologijas tam, kad išsilaikytų ilgalaikėje konkurencinėje kovoje. Toks verslas, kuris investuoja į MTEP ar nuolat diegia inovacijas, yra vienas iš pagrindinių vystymąsi bei konkurencingumą skatinančių ekonomikos elementų.

Lietuva pagal 2009 m. Europos inovacijų švieslentės duomenis padarė pažangą ir pakilo iš besivejančių šalių grupės į vidutiniokų grupę. Inovatyvumo indeksas padidėjo iki 0,31, kai tuo tarpu 2008 m. buvo 0,29. Tačiau vis dar yra žemiau Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio, tai parodo, kad Lietuva inovacijų srityje gerėja.