Hablo teleskopas veikia žemoje orbitoje, judėdamas daugiau nei 28 tūkst. km/val. greičiu, ir nuo paleidimo 1990 m. atliko daugiau nei 1,3 milijono mokslinių stebėjimų. Būtent jo duomenų dėka mokslininkai galėjo patikslinti Visatos amžių iki 13,8 mlrd. metų ir atrasti kosminio plėtimosi greitėjimą.
Tačiau kiekvienais metais teleskopas dėl viršutinių atmosferos sluoksnių pasipriešinimo leidžiasi vis žemiau. Anksčiau astronautai aptarnavimo misijų metu naudojo daugkartinius erdvėlaivius, kad pakeltų jį į aukštesnę orbitą, tačiau, pasibaigus programai, tai tapo neįmanoma.
Remiantis naujais skaičiavimais, Hablo teleskopo orbita ir toliau mažės, kol erdvėlaivis vėl pasieks atmosferą.
Prognozės įvairios: optimistinis scenarijus rodo, kad jis išliks orbitoje iki 2040 m., o pesimistinis – kad nukris jau 2029 m. Labiausiai tikėtina, jog grįžimas įvyks apie 2033 m.
Tyrėjai perspėja, kad teleskopas nebuvo skirtas kontroliuojamam išėjimui iš orbitos, todėl dalis jo konstrukcijos gali visiškai nesudegti ir pasiekti Žemės paviršių. Pagal modelius, nuolaužos gali pasklisti 350–800 km ilgio trajektorijoje.
Jei nuolaužos nukristų tankiai apgyvendintose vietovėse, tokiose kaip Makao, galimos dvi–keturios aukos, o Honkonge ar Singapūre – bent viena.
Rizika žmonėms išlieka maža, tačiau viršija NASA priimtinus standartus. Remiantis vidutine prognoze, aukų tikimybė svyruoja nuo 1 iš 330 (tai gerokai daugiau nei standartinis 1 iš 10 000) iki 1 iš 31 000.
Jei nuolaužos nukristų tankiai apgyvendintose vietovėse, tokiose kaip Makao, galimos dvi–keturios aukos, o Honkonge ar Singapūre – bent viena.
Tyrimo autoriai ragina atlikti tolesnius skaičiavimus, atsižvelgiant į Saulės aktyvumą, geomagnetines sąlygas ir gyventojų skaičiaus prognozes.
Naujausi komentarai