Giedrais gruodžio vakarais ryškiausias vasaros žvaigždes – Vegą, Altairą, Denebą, sudarančias vadinamąjį Didįjį vasaros trikampį, keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto nyrantys įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas).

Aukštai pietuose žvilgsnį trauks kulminuojantis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia linkui Persejo ir Vežėjo žvaigždynų. Beveik virš galvos žėrės įspūdingas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškils gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Šienpjoviai (Orionas), o seniau dar vadintas Pjovėjais, Kūlėjais.

Į visas puses nuo jo, tarsi pažymėdamos didžiulio lauko ribas, žėrės išsibarsčiusios kitos ryškiausios žiemos žvaigždės: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras, Poluksas; tiesiai viršuje, beveik zenite – Vežėjo žvaigždyno Kapela; dešiniau ir žemiau jos – rausvasis Tauro Aldebaranas.

Venera-Vakarinė šiemet sužibs šviesiausiai

Venera–Vakarinė gruodžio viduryje pasieks didžiausią šių metų šviesį - 4.7 ir po saulėlydžio žvilgsnį trauks spindėdama neaukštai virš pietvakarių horizonto.

Marsas kiekvieną naktį vis šviesiau spindės Mergelės žvaigždyne. Mėnesio pabaigoje jis jau spindės kaip +0.9 ryškio šviesulys, tai yra dvigubai šviesiau nei mėnesio viduryje.

Gruodžio 26-ąją Mėnulio delčia atsidurs žemiau Marso. Gruodžio 27 -osios naktį tarp 3.30 val. iki 4 val. Mėnulio delčiagalis praslinks itin arti ryškiausios Mergelės žvaigždės Spikos, kuri spindės po pat dylančio Mėnulio disku.

Jupiteris labai ryškiai spindės Dvynių žvaigždyne, žemiau ryškiausių šio žvaigždyno žvaigždžių – Kastoro ir Polukso. Metų pabaigoje jo šviesis sieks - 2.7 ryškio. Didžiausia Saulės sistemos planeta palaipsniui artės prie opozicijos, kurią pasieks 2014-ųjų pradžioje. Tuomet planeta bus priešingoje Žemės pusėje negu Saulė ir jos stebėjimo sąlygos taps ypač palankios. Gruodžio 18-19 d. žemiau Jupiterio praslinks pilnas Mėnulis.

Saturnas kas rytą vis anksčiau tekės Svarstyklių žvaigždyne ir kils vis aukščiau.

Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.

„100-mečio kometa“ nepasirodys

Išgarsintoji 100-mečio kometos vardu pavadintoji ISON kometa pagal prognozes turėjusi gruodžio danguje sušvisti kaip Mėnulio pilnatis, deja, šių metų lapkričio 28 d. praskriedama pro Saulę, suiro ir dabar į kosminius tolius skrieja tiktai jos besisklaidančios dalys ir dalelės.

SOHO kosminės observatorijos vaizdo įraše matome ISON kometos skrydį pro Saulę lapkričio 28 d.:

Dabar galime pasiguosti kitos – Lavdžojaus koemtso (Lovejoy C/2013 R1) kometos vaizdu. Nors jos šviesis jau yra pakankamas, kad ją būtų galima įžiūrėti plika akimi, tačiau pasitelkus žiūronus ar nedidelį teleskopą atrasti blausią kometos dėmelę tarp žvaigždžių bus žymiai paprasčiau. Iki gruodžio 12-os Lovejoy kometa slinko Šiaurės Vainiko žvaigždynu, dabar keliauja į gretimą Heraklio žvaigždyną.

Šią kometą šių metų rugsėjo mėnesį atrado kometų medžiotojas mėgėjas australas Terryis Lovejoy'us. Tikslią kometos padėtį žvaigždėtame skliaute galite sužinoti ČIA.

Dvyniai šiemet pažers daugiausia meteorų

Iki  gruodžio 17-osios reikšis vienas įspūdingiausių meteorų srautų – Geminidai. Tikimasi, kad būtent šis meteorų srautas šiemet pažers daugiausiai „krentančių žvaigždžių“.

Daugiau apie geminidų kilmę galite sužinoti šiame vaizdo įraše:

Srautas vadinamas Geminidais todėl, kad pratęstos meteorų trajektorijos kertasi Dvynių žvaigždyne. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas kildinamas ne kaip įprasta iš praskriejusios kometos uodegos, bet iš taip vadinamo asteroido 3200 Faeton (Phaethon) dalelių.

Meteorų stebėjimo sąlygas šiemet apsunkins Avino žvaigždyne švytinčio priešpilnio Mėnulio šviesa. Tad palankiausias mteorų stebėjimui laikas bus paryčiais, po 5 val., kai Mėnulis leisis.

Vakarinė taps Kalėdų žvaigžde

Gruodžio 21-ą dieną, 19 val. 11 min. Saulė praeis per žiemos saulėgrįžos tašką ir įriedės į Ožiaragio ženklą. Po keleto dienų pirmajai vakaro žvaigždei sužibus sėsime prie Kūčių stalo. Šiemet ryškiausia vakaro žvaigžde bus neaukštai palei pietvakarių horizontą žibanti Venera–Vakarinė, kiek vėliau ją „pavaduos“ virš rytų horizonto vakarais patekanti ryški Jupiterio planeta.