O Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius Žilvinas Ledas pastebi, kad papildyta realybė turėtų sulaukti didesnio susidomėjimo nei virtuali. „Virtuali realybė mus apriboja – mes užsidedame akinius, per kuriuos matome ne realybę, o kažkokį pakaitalą. Būtų daug įdomiau, jei, užsidėję akinius, matytume realų pasaulį ir ant jo uždėtą papildomai sluoksnį“, – kalba jis.

Gali ir sutrikdyti sveikatą

Kylate vis aukščiau ir aukščiau. Aplink esantys dangoraižiai atsiduria jums po kojomis, mašinos – vis mažesnės, o žmonių gatvėse beveik neįžiūrite. Stikliniu liftu pasiekėte 44 aukštą. Jei nebijote, kilkite dar aukščiau. Galite pasirinkti ir kitus nustatymus – kad ir kalnuotame regione važiuoti prie pat skardžio ar vaikščioti siaura metaline konstrukcija ant vieno aukščiausių pasaulio pastatų.  Tai keli iš siūlomų pratimų, padėsiančių jums įveikti aukščio baimę neišeinant iš namų. Viskas, ko reikės, – virtualios realybės akiniai, išmanusis telefonas ir speciali programėlė.

Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto lektoriaus, vieno iš „Tag of Joy“ įkūrėjų  Žilvino Ledo, virtuali realybė naudojama pačiose įvairiausiose srityse: galima mokytis skraidyti ar vairuoti, lankytis virtualiuose muziejuose, per pamokas mokytis istorijos ir t. t.

Kaip teigia Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto programų inžinerijos katedros vedėjas Tomas Blažauskas, virtuali realybė taikoma ir medicinoje: „Mes vykdome projektą su Lietuvos sveikatos universitetu – galime nustatyti vestibiuliarinio aparato sutrikimus, padėti senyvo amžiaus žmonėms išvengti įvairiausių traumų. Taip pat yra fobijų gydymo projektai ir daugelis kitų.“

Virtuali realybė – tai  programine įranga sukurta dirbtinė aplinka, kuri vartotojui atrodo kaip tikra. Kaip pastebi LRT inovacijų vadovas Arnas Zuikis, vis daugiau gamintojų kuria virtualiai realybei pritaikytas technologijas, kurios yra vis masiškiau parduodamos. Pavyzdžiui, kartu su naujais telefonais „Samsung“ iš karto duodami specialūs akiniai arba juos galima nusipirkti vos už kelis eurus.

Nors iš virtualios realybės technologijos tikimasi nemažai, T. Blažauskas pastebi, kad net ir paprasti virtualios realybės akiniai kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sutrikdyti sveikatą. „Žmonės dar nežino visų techninių dalykų, todėl kartais virtuali realybė netgi kenkia sveikatai. Pavyzdžiui, jei prietaisai nėra pakankamai geri, jie nespėja reikiamu greičiu generuoti vaizdų, todėl žmogus pajunta judesio ligos simptomus: jei, žmogui pasisukus, vaizdas nespėja suktis kartu, pradeda pykinti. Tad, jei tik pradeda pykinti, iš karto nusiimkite akinius“, – tvirtina T. Blažauskas.

Taigi, anot jo, gamintojai dar turi ką tobulinti. Pavyzdžiui, šalmas, kuris dabar yra didelis ir nepatogus, mažės, atsiras įrankių, kurie leis kurti virtualios realybės turinį ne tik profesionalams, bet ir paprastiems žmonėms, bus išspręstos įvairios valdymo problemos, kad žmogus, atsidūręs virtualioje realybėje, galėtų jaustis kaip realioje realybėje (vaikščioti po ją, imti daiktus, su jais kažką daryti).

Virtualų turinį siūlo LRT

Vaikščioti po siaubo kambarį, atlikti triukus su snieglente viršukalnėje, tapti raiteliu be galvos – tai tik keli virtualios realybės žaidimai, kuriuos šiuo metu siūlo gamintojai.  Kai kurie technologijų ekspertai pranašauja, kad virtualios realybės žaidimai savo populiarumu ateityje pralenks įprastus kompiuterinius žaidimus. Vis dėlto Ž. Ledas pastebi, kad kol kas žaidėjus virtuali realybė domina, bet neįtraukia: „Dabar virtualios realybės žaidimai labiau eksperimentiniai, jie nėra tokio dydžio, kaip klasikiniai, kuriuos dauguma žaidžia. O kas bus po metų ar dvejų, dar neaišku.“

Jei žaidimai jums neįdomūs, virtualios realybės akinių dar neturite, bet ją pažinti norėtumėte, LRT siūlo savąjį turinį. LRT televizijos žinių tarnyba atveria darbo užkulisius – turėdami specialią išmaniųjų įrenginių programėlę LIVIT laidos ,,Šiandien“ transliacijos vaizdą galite stebėti 360 laipsnių kampu. Pamatysite, kas vyksta studijoje, ką, pristačiusi reportažą, veikia laidos vedėja, jai per programėlę tiesiogiai galite užduoti ir su žiniomis susijusį klausimą.

LRT televizija virtualios realybės kameromis šiemet filmavo ir „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalą. Pasak  A. Zuikio, ateityje panašias technologijas visuomeninis transliuotojas taikys vis dažniau. „Bus filmuojami dokumentiniai filmai, rengiami koncertai, skirti būtent virtualiai realybei. Vis dėlto trejus penkerius metus turinys bus tas pats, tik atsiras papildoma galimybė iš įvairių pusių pamatyti tam tikrą renginį. O vėliau, kas čia žino, gal visi sėdėsime virtualioje realybėje ir nežiūrėsime vieni kitiems į akis“, – kalba A. Zuikis.

Papildyta realybė būtų įdomesnė nei virtuali

Kaip ateityje mūsų gyvenimą gali pakeisti virtuali realybė? Pasak A. Zuikio, tikėtina, kad, pasitelkę technologijas, galėsime su draugais susitikti bet kurioje pasaulio vietoje: „Facebooko“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas mano, kad, kai virtualios realybės technologija paplis, mes, tiesiog namuose atsisėdę prie kompiuterio, galėsime su draugu susitikti, tarkim, Himalajų kalnuose. Taigi virtuali realybė leis susitikti  ir bendrauti bet kurioje pasaulio vietoje. „Facebookas“ į tai labai įsitraukė ir  nori sukurti tarsi atskirą pasaulį, kuriame būtų gera, šilta, kur galėtume pasirinkti spalvas, orą ir visa kita.“

Tačiau  Ž. Ledas pastebi, kad papildyta realybė turėtų sulaukti didesnio susidomėjimo nei virtuali: „Virtuali realybė mus apriboja – mes užsidedame akinius, per kuriuos matome ne realybę, o kažkokį pakaitalą. Būtų daug įdomiau, jei, užsidėję akinius, matytume realų pasaulį ir ant jo uždėtą papildomai sluoksnį, kuris padėtų, pavyzdžiui, orientuotis arba matyti kažką daugiau.“

Vis dėlto, mano jis, tokios galimybės atsiras daug tolimesnėje ateityje, o tai bus ir daug įdomiau, ir baisiau –  žmonės galės vaikščioti su papildomais akiniais ar kontaktiniais lęšiais, kurie  transformuos pasaulį taip, kaip kažkas pasirinks. 

Beje, T. Blažauskas sako, kad ateityje nesudėtingai galėsime išsikepti virtualią kiaušinienę. Prisiminęs filmą „Matrica“, jis teigia, kad virtualios realybės neišvengsime: „Tame filme vaizduojama virtuali realybė mažai skiriasi nuo realios realybės. [...] Žinoma, ten ji nėra tokia gera, kokią mes galime sukurti. Manau, virtuali realybė vis tiek ateis, o mokslininkams reikia sugalvoti,  ką daryti, kad ji teiktų daugiau naudos.“