Reklaminius skambučius bei laiškus žmonės esą gauna dėl neapdairaus savo duomenų naudojimo bei viešoje duomenų bazėje esančių numerių, teigia Lietuvos radijos laida "Ryto garsai".

Sostinėje kalbinti praeiviai teigia, kad iš skirtingų firmų gauna daug ir įvairių pranešimų: nuo agitacijų balsuoti iki parduotuvių išpardavimus skelbiančių akcijų. Dažniausia tokius pranešimus žmonės tvirtina ištrinantys, tačiau nenorimos reklamos visai atsisakyti, pasak pašnekovų, yra sudėtinga.

„Mes gauname nemažai skundų, kuriuos tiriame. Kaltos būna ir tos organizacijos, kurios renka tuos adresus, tačiau neretai ir patys žmonės neatsakingai pasielgia su savo duomenimis. Kažkam duoda, o vėliau pamiršta, kad yra davę“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas.

Pasak A. Kunčino, reikia pripažinti, kad įvairios firmos elgiasi nesąžiningai.

„Štai prieš mane guli toks reklaminis leidinys, kurį gavome su laikraščiu, ir ten labai gudriai suformuluota: „Sutinku, kad mano asmens duomenys būtų perduodami trečiai šaliai tiesioginės rinkodaros tikslais. Jeigu Jūs nesutinkate, kad Jūsų duomenys būtų nesuteikiami, prašome pažymėti langelį.“ Reiškia, jeigu aš nepažymiu, tai mano duomenis jau gali duoti į kairę ir į dešinę ir tai bus daroma teisėtai“, – aiškino A. Kunčinas.

Bendrovės „Omnitel“ teisininkas Rytis Čėsna teigia, kad iš ryšio bendrovės gyventojų duomenys nutekėti negali, nes duomenų perdavimas ir naudojimas esą yra griežtai reglamentuojamas įstatymais.  

„Patys numeriai, jeigu skambina žmogui ir kviečia jį dalyvauti žaidime, tai jie yra viešoje duomenų bazėje. Tai reiškia, kad kiekvieną telefono numerį, kuris gali būti surinktas Lietuvoje, galima labai lengvai paimti iš viešos duomenų bazės. Tiesa, jis nebus susietas su asmens duomenimis, su vartotojo vardu ir pavarde“, – teigia R. Čėsna.
Pašnekovo teigimu, tokios tiesioginės rinkodaros, kai vieno tinklo operatorius skambina kito tinklo vartotojui ir jam siūlo pereiti į kitą tinklą, be gyventojo sutikimo vykdyti negalima.

„Jeigu žmogus randa kažką įmesta į pašto dėžutę, tai galima paimti ir išmesti, o telefono skambutis yra įsibrovimas į mano privatų gyvenimą. Numerius dažniausiai generuoja automatiniu būdu, tačiau čia veikia Elektroninių ryšių įstatymas, kuriame sakoma, kad negalima teikti rinkodarinių pasiūlymų, neturint iš ankstinio sutikimo. Kai kurie skambindami atsiklausia, bet tas atsiklausimas jau taip pat yra rinkodarinis pasiūlymas“, – teigia A. Kunčinas.

Pasak pašnekovo, dažniausiai yra samdomos trečios ar ketvirtos firmos, kurių darbas yra paskambinti ir įtikinti žmogų. Ryšių operatoriai taip pat esą naudojasi tokių firmų paslaugomis, kai kviečia pereiti į kitą tinklą.

Bendrovės „Omnitel“ teisininkas R. Čėsna aiškina, kad sutikimas dažniausiai yra gaunamas kitais būdais: įsigyjant prekę, sudarant sutartį, gaunant nuolaidų korteles, perkant ar parduodant paslaugas internete.