Tai reiškia, kad galima siųstis viską, ką nori, o bateriją tai netgi nelabai paveiks. Ir šią technologiją jau dabar galima naudoti su visais išmaniaisiais telefonais.

Kaip tai veikia? Dabar Wi-Fi signalus siunčia skaitmeniniu dažniu, dar vadinamu skaitmeniniu bazine juosta (digital baseband – DB), taip pat senoviniu analoginiu radijo dažniu (radio frequency – RF). Šie du dažniai drauge siunčia informacijos paketus, kuriuos išmanusis telefonas dekoduoja.

Bet nors DB technologija pastaraisiais dešimtmečiais pasidarė daug efektyvesnė ir informacijos siuntimui energijos naudoja labai mažai, analoginius radijo dažnius naudojančių prietaisų energetinis efektyvumas praktiškai nepakito, ir jie vis dar srebia šimtus milivatų energijos.

Galima siųstis viską, ką nori, o bateriją tai netgi nelabai paveiks. Ir šią technologiją jau dabar galima naudoti su visais išmaniaisiais telefonais.

Tai didelė problema, nes norint telefonu prisijungti prie Wi-Fi, reikia ir skaitmeninio DB ir analoginio RF imtuvo, tad baterijos gyvavimo laikas darosi gėdingai trumpas.

Naujoji Wašingtono universiteto sistema šią kliūtį įveikė atsiejus analoginę ir skaitmeninę dalį bei perkėlus visas analoginio RF funkcijas vienam įjungiamam prietaisui.

Šis įjungiamas prietaisas kuria Wi-Fi signalą, naudodamas sensorių masyvą, ir šie Wi-Fi paketai atspindimi ir sugeriami naudojant skaitmeninį imtuvą, „pasyvųjį Wi-Fi“ įrenginį, kuris energijos praktiškai visai neeikvoja.

Pasyvusis Wi-Fi perduoda informaciją išmaniajam telefonui ar maršrutizatoriui, kur jis gali būti priimamas, naudojant vos 15–60 mikrovatų energijos – 10 tūkst. mažiau nei dabartiniai įrenginiai.

Jo veikimą galima pažiūrėti šiame vaizdo klipe:

Realiuose testuose pasyvūs reflektoriai komunikuoja su nemodifikuotais išmaniaisiais telefonais netgi 30 metrų atstumu.

„Visi tinklo darbai, srauto perdavimas ir energiją naudojantys darbai atliekami vienu įjungiamu prietaisu, – sakė vienas komandos narys, Vamsi Talla. – Pasyvus įrenginys tik atspindi signalą, generuodamas Wi-Fi paketus, o tai išties labai efektyvus komunikavimo būdas“.

Tai galėtų ne tik pailginti telefono baterijos veikimą, bet ir priartinti „daiktų internetą“, apie kurį tiek daug girdime – prie interneto jungiantis šaldytuvams ir indaplovėms būtų reikėję gigantiškų baterijų.