Operacijos, kai vienas palydovas sukels „užtemimą“ kitame palydove, bus pradėtos kitais metais.
Netikri užtemimai turėtų trukti po šešias valandas – gerokai ilgiau nei kelias minutes trunkantys natūralūs užtemimai. Tai sudarys sąlygas ilgiau studijuoti Saulės vainiką.
Technologijos prototipu vadinami palydovai paleisti iš Indijos. Jie maždaug po mėnesio atsiskirs, pasiekę didelį atstumą nuo Žemės nutols per 150 m vienas nuo kito ir išsidėstys vienoje linijoje su Saule, kad vienas aparatas mestų šešėlį ant kito.
Tam reikės itin didelio preciziškumo – milimetro tikslumo, nurodo Europos kosmoso agentūra (EKA). Kad išlaikytų savo poziciją, autonomiškai skriesiantys palydovai vadovausis GPS, žvaigždžių sekikliais, lazeriais ir radijo ryšiu.
Kubo formos erdvėlaiviai yra mažiau nei 1,5 m skersmens. Šešėlį mesiantis palydovas turi diską ir šis užstos Saulę kitame palydove esančiam teleskopui. Disko funkcija – atkartoti Mėnulio vaidmenį per Žemėje matomus Saulės užtemimus. Palydovą su teleskopu būtų galima prilyginti Žemei.
Projektas turės didžiulę mokslinę reikšmę, be to, bus išbandytas skriejimas itin tikslia rikiuote, sakė EKA technologijų ir inžinerijos padalinio direktorius Dietmaras Pilzas (Ditmaras Pilcas).
Saulės vainiko tyrimams reikia, kad Saulės diskas būtų visiškai užstotas. Šios misijos metu turėtų būti ypač gerai matoma sritis prie pat Saulės krašto. Mokslininkai ypač nori išsiaiškinti, kodėl vainikas yra karštesnis už Saulės paviršių, be to, nori geriau suprasti vainiko masės išmetimą, milijardų tonų plazmos su magnetiniais laukais išsiveržimą į kosminę erdvę.
Dėl to kylančios geomagnetinės audros gali sutrikdyti elektros tiekimą ir komunikacijas Žemėje bei jos orbitoje. Tokie trikdžiai taip pat gali nulemti įspūdingas šiaurės pašvaistes neįprastose Žemės vietose.
Aplink Žemę palydovai ištęsta orbita apskries per beveik 20 valandų. Mažiausias jų atstumas nuo Žemės bus 600 km, o didžiausias – 60 tūkst. kilometrų. Šešias iš tų 20 valandų – kai bus toliausiai nuo mūsų planetos – palydovai sukurs dirbtinį Saulės užtemimą.
Pirmųjų rezultatų laukiama kovą, sako EKA.
200 mln. eurų vertės misija, pavadinta „Proba-3“, per dvejus metus truksiančias operacijas turi sukurti šimtus užtemimų. Užbaigę darbą abu palydovai palaipsniui artės prie Žemės ir galiausiai sudegs jos atmosferoje, turbūt po penkerių metų.
Startas buvo atidėtas dienai dėl paskutinės minutės problemos vieno iš palydovų variklių sistemoje, būtinoje itin tiksliai skrydžio trajektorijai.
Naujausi komentarai