"Realybė, kuri ateina iš televizijos ekrano, yra itin iškreipta ir padidina smurto kiekį", - įsitikinęs Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis. "Ką tai duoda? Didelis demonstruojamo smurto kiekis sumažina jautrumą smurtui. Kitaip sakant, atbunkame ir tai yra problemos sprendimo priemonė".

Dingo Ukmergės dydžio miestas

Kalbėdamas apie smurtą realiame gyvenime R.Povilaitis pabrėžė, kad XX a. laikomas pačiu žiauriausiu žmonijos istorijos amžiumi. Pasak Vaikų linijos vadovo, itin skaudi smurto šaka - savižudybės, o Lietuva patenka tarp tų valstybių, kur savižudybių labai daug. "Per 20 nepriklausomybės metų iš Lietuvos dingo Ukmergės dydžio miestas, nes šitiek žmonių nusižudė", - skaičius dėstė R.Povilaitis.

Anot jo, agresijos realiame gyvenime yra labai daug. Esą žmogus, skaitantis laikraštį, kuriame parašyta apie susišaudymą mokykloje, negali suprasti, kodėl tokie dalykai vyksta, nors pats galbūt kolekcionuoja ginklus.

Vaikų linijos vadovas mano, kad mūsų šalyje yra daug agresijos ir neapykantos aplinkoje,  o ši  agresija esą persiduoda vaikams. Tyrimai parodę, kad matydami sau svarbių žmonių elgesį vaikai mokosi ir yra didelė tikimybė, jog suaugę jie tai gali atkartoti.

Kalbėdamas apie žmogžudystes R.Povilaitis pabrėžė, kad jai įvykdyti reikalingos tam tikros nuostatos ar emocijos, neigiamas nusiteikimas. Pasak jo, atlikti tyrimai, kuriais bandyta pamatuoti žmonių nepakantumą ir netoleranciją. Esą iš 32 šalių, kur žmonės žymėjo nepageidautinus kaimynus, jeigu jie vartotų alkoholį, trečioje vietoje atsiduria ir Lietuva. "Lietuvių kaip kaimynų nenorėtų turėti kitos šalys, jeigu jie piknaudžiautų alkoholiu", - paaiškino R.Povilaitis.

Iš realaus gyvenimo į elektroninę erdvę

Anot R.Povilaičio, technologijos padeda plačiau paskleisti agresiją, kuri anksčiau dažniau skilsdavo koridoriuose, klasėse ar pakeliui į mokyklas, o ne internete. Esą vis labiau susirūpinama patyčiomis elektroninėje erdvėje ir joms skiriama vis daugiau dėmesio.

Kaip teigė Vaikų linijos vadovas, patyčios internete turi daugybę formų, o agresija liejasi įvairiais kanalais. Elektroninėmis patyčiomis gali būti laikomas abisusis įžeidinėjimas, priekabiavimas, kurį, pasak R.Povilaičio, nelengvą atlaikyti. Taip pat juodinimas, apsimetimas kitu asmeniniu ar kita.

"Internete mes galime pasislėpti, galima būti ten tuo, kuo nesame ar galime išlikti anonimiški. Tai gerai, kol nenori padaryti ko nors bloga. Tačiau tik iliuzija, kad nepaliekame pėdsakų. Pirštų atspaudai lieka internete, žmonės prirašo nebūtų dalykų, o paskui gailisi", - mano R.Povilaitis. Pasak jo, galimybė būti anonimu žmogų gali skatinti elgtis laisviau ir padaryti tai, ko jis nedarytų, jei būtų žinoma jo tapatybė.

Kalbėdamas apie sprendimo būdus Vaikų linijos vadovas pabrėžė, kad uždraudžiant naršyti po tam tikrus kanalus, kuriuose galima aptikti įvairios negatyvios informacijos, elektronines patyčias būtų galima sustabdyti. "Tačiau norėtųsi, kad ta neapykanta, kad ir kur ji būtų, mažėtų", - vylėsi R.Povilaitis.