Planuojama, kad raketa „Long March 2-F“ pakils 23 val. 8 min. vietos (18 val. 8 min. Lietuvos) laiku iš Dziučiuano paleidimo centro Kinijos šiaurės vakaruose esančioje Gobio dykumoje ir į kosminę stotį „Tiangong“ nuskraidins tris astronautus.
Ši misija bus pirmasis kosminis skrydis, kurį atliks astronautas iš Honkongo – 43 metų Li Jiayingas (Li Džajingas), anksčiau dirbęs Honkongo policijoje.
Kiti įgulos nariai – 39 metų kosmoso inžinierius Zhu Yangzhu (Žu Jangžu) ir 39 metų Zhang Zhiyuanas (Žang Žiuanas), buvęs oro pajėgų pilotas, į kosmosą keliausiantis pirmą kartą.
Įgula turėtų atlikti daugybę mokslinių projektų gyvybės mokslų, medžiagotyros, skysčių fizikos ir medicinos srityse.
Pagrindinis „Shenzhou-23“ eksperimentas bus vieno iš įgulos narių buvimas orbitoje ištisus metus, siekiant ištirti ilgo buvimo mikrogravitacijoje poveikį.
Metų trukmės eksperimentas
Šis eksperimentas yra Kinijos pasirengimo būsimoms misijoms į Mėnulį ir Marsą dalis.
Šiai vienų metų misijai atrinktas astronautas bus paskelbtas vėliau, priklausomai nuo „Shenzhou-23“ misijos eigos, šeštadienį pranešė Kinijos kosmoso agentūros (CMSA) atstovas.
Pagrindiniai iššūkiai bus ilgalaikis poveikis žmonėms, įskaitant kaulų tankio mažėjimą, raumenų nykimą, radiacijos poveikį, miego sutrikimus, elgesio ir psichologinį nuovargį, sakė Australijos Macquarie (Makvorio) universiteto astrofizikas ir profesorius Richardas de Grijsas (Ričardas de Grisas).
Jis taip pat pabrėžė patikimų vandens ir oro perdirbimo sistemų svarbą, taip pat gebėjimą valdyti galimas skubias medicinines situacijas toli nuo Žemės.
Kinija „nuosekliai“ kaupia operatyvinę patirtį „nuolatiniam“ savo kosminės stoties „Tiangong“ užėmimui, o metus trunkančios misijos yra svarbus žingsnis link būsimų Mėnulio ir galbūt giliojo kosmoso ambicijų, naujienų agentūrai AFP sakė R. de Grijsas.
„Metai orbitoje perkelia tiek techninę įrangą, tiek žmones į kitokį veikimo režimą, palyginti su trumpesnėmis „Shenzhou“ misijomis ankstesniuose programos etapuose“, – teigė jis.
Iki šiol „Tiangong“ įgulos orbitoje dažniausiai išbūdavo šešis mėnesius, o po to būdavo pakeičiamos.
Misija „Shenzhou-23“ yra Kinijos tikslo iki 2030 metų išlaipinti astronautus Mėnulyje dalis. Šiose lenktynėse su savo programa „Artemis“ taip pat dalyvauja JAV.
Įgulos nariai iš Pakistano
Kinija išbando savo tikslui reikalingą įrangą – 2026 metais numatytas naujojo erdvėlaivio „Mengzhou“ bandomasis skrydis orbitoje.
Erdvėlaivis „Mengzhou“ pakeis senstančią „Shenzhou“ seriją ir skraidins Kinijos astronautus į Mėnulį.
Pekinas tikisi iki 2035 metų pastatyti pirmąjį pilotuojamos mokslinės bazės, žinomos kaip Tarptautinė Mėnulio tyrimų stotis (ILRS), etapą.
Kinija taip pat planuoja iki šių metų pabaigos „Tiangong“ stotyje priimti pirmąjį užsienio astronautą iš Pakistano.
Azijos milžinė per pastaruosius 30 metų gerokai išplėtė savo kosmoso programas, į šį sektorių investuodama milijardus dolerių, kad pasivytų JAV, Rusiją ir Europą.
2019 metais Kinija tolimojoje Mėnulio pusėje nuleido erdvėlaivį – zondą „Chang'e-4“. Tai buvo padaryta pirmą kartą pasaulyje.
Vėliau, 2021 metais, ji Marse nuleido nedidelį marsaeigį.
Kinija yra oficialiai pašalinta iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) nuo 2011 metų, kai JAV uždraudė NASA bendradarbiauti su Pekinu, o tai paskatino Azijos milžinę kurti savo kosminės stoties projektą.
Naujausi komentarai