Išmokę nedidelį virusą atitinkamai reaguoti į aplinką, mokslininkai sukūrė talpesnę ir galingesnę bateriją.

Viruso genome mokslininkai iš Masačiusteso technologijų instituto modifikavo kelis genus, pavadintus M13, ir privertė virusą atlikti du dalykus: sukurti apvalkalą iš medžiagos, pavadintos geležies fosfatu, po to prie jo prijungti nanovamzdelį ir taip sukurti mažytį elektrodą.

Genetiškai modifikuoti virusai buvo užprogramuoti išauginti apvalkalą iš geležies fosfato, kuris įprastoje aplinkoje nėra geras laidininkas. Tačiau pasitelkus nanotechnologijas ir sujungus medžiagą mikroskopinio dydžio kanalais, ji tampa gera elektros talpykla.

Mokslininkai tvirtina, kad toks elektrodas gali padėti sukurti talpesnes atmintines ir aplinkai kenkia kur kas mažiau negu dabartinės baterijų technologijos, mat pirmosios naudojami gyvi organizmai. Be to, naujųjų elektrodų energijos išsaugojimo ypatybės prilygo tobuliausioms šiuo metu naudojamoms baterijoms.

Pasak tyrimui vadovavusio Angelos Belcher, su tokiomis baterijomis muzikos grotuvas galėtų veikti tris kartus ilgiau negu su įprastomis baterijomis. Palyginus su ličio jonų baterijomis, "virusinės" baterijos gali kur kas greičiau išskirti elektros energiją, todėl yra galingesnės. Tikimasi, kad tokias baterijas būtų galima pritaikyti elektromobiliuose.

Mokslininkų komanda jau pradėjo dirbti su antros kartos baterijomis, kurios galėtų sukurti aukštesnę elektros įtampą.