Galbūt jos erzinančios ir kenksmingos, bet net ir utėlės turi savo paskirtį. Tiek biologinę, tiek... istorinę.

Utėlių evoliucijos tyrimai atskleidė, kad jų evoliucija diversifikavosi dar tada, kai pasaulį valdė dinozaurai.

Ką tai reiškia? Nuo utėlių daugiausiai kenčia paukščiai ir žinduoliai (su kailiu), todėl jeigu keitėsi utėlės, turėjo keistis ir jų nešiotojai, kadangi viena utėlių rūšis paprastai gyvena tik ant vienos rūšies nešiotojo. Šis atradimas oponuoja ankstesnei teorijai, kuri teigė, kad žymesnė žinduolių evoliucija prasidėjo tik išnykus dinozaurams.

Vincas Smitas, Londono gamtos muziejaus specialistas, sudarė utėlių evoliucinį medį ir iškėlė šią teoriją. Jis išsiaiškino, kad utėlių evoliucija prasidėjo maždaug prieš 115 mln. metų (dinozaurai, kaip manoma, išnyko "tik" prieš 65 mln. metų), kada jų rūšių ėmė ženkliai daugėti. Sutinkant su sąlyga, kad utėlės daugiausia gyvena ant paukščių ir žinduolių, daroma išvada, kad tuo pat metu sparčiai evoliucionavo ir pastarosios rūšys.

Kai kurie mokslininkai iš karto suskubo šį atradimą laikyti "dramatišku", nors atsirado ir skeptiškiau nusiteikusių. Buvo pasiūlymų neskubėti "perrašinėti vadovėlių", nes utėlės galėjo gyventi ir ant plunksnuotų dinozaurų rūšių, arba egzistuoja kitokie paaiškinimai, kuriems reikia laiko apsvarstyti.