Tačiau Italijos antropologai dabar sako, kad tai yra vienos iš aukų, žuvusių per Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą 79-aisiais mūsų eros metais, smegenų dalis.

Toks makabriškas radinys, apie kurį ketvirtadienį buvo paskelbta žurnale „The New England Journal of Medicine“, archeologijos praktikoje yra itin retas. Tyrėjų nuomone, rasti mumifikuotas žmogaus smegenis Herkulanume – viename iš trijų Vezuvijaus išsiveržimo sunaikintų antikos miestų – yra „sensacingas“ įvykis.

Mokslininkai jau daug metų pietų Italijoje tyrinėja žmonių, žuvusių nuo vulkaninių pelenų, lavos ir nuodingų dujų, liekanas. Herkulanumo griuvėsiuose dirbantys tyrėjai neseniai atkreipė dėmesį į keistą stiklišką medžiagą, rastą vienos iš aukų kaukolėje.

„2018-ųjų spalį galėjau apžiūrėti šias liekanas ir sudaužytoje kaukolėje pamačiau kažką blizgant“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš tyrėjų, Pieras Paolo Petrone (Pjeras Paolas Petronė).

Šis Neapolio Federico II (Frydricho II) universiteto teismo antropologijos specialistas sakė esąs „tvirtai įsitikinęs, kad ši medžiaga yra žmogaus smegenys“.

Tolesnė analizė, atlikta Piero Pucci (Pjero Pučio), dirbančio Neapolyje veikiančiame pažangiųjų biotechnologijų centre CEINGE, patvirtino, kad radinyje iš tikrųjų esama baltymų ir riebiųjų rūgščių – plaukų ir smegenų audinių liekanų.

Herkulanumas, pavadintas senovės graikų ir romėnų dievo Heraklio (Herkulio) vardu, iki minėto ugnikalnio išsiveržimo buvo populiarus kurortinis miestelis į šiaurės vakarus nuo Pompėjų (dabartinės Pompėjos). Per išsiveržimą miestą užliejo iki 16 m storio lavos srautas, vėliau sukietėjęs ir užkonservavęs organines liekanas.

Manoma, kad vyras, kurio kaukolėje buvo rasta smegenų liekanų, galėjo būti Augustalų kolegijos prievaizdas. Augustalų kolegija buvo kulto, skirto imperatoriaus Augusto ir jo giminės garbinimui, dalis.

Suanglėję šio vyro palaikai buvo rasti per praeito amžiaus 7-ajame dešimtmetyje vykdytus kasinėjimus. Vyras žuvo savo kambaryje, gulėdamas medinėje lovoje.

Tyrėjų nuomone, išsiveržimo metu pasklidus įkaitusioms dujoms temperatūra buvo pakilusi iki 520 Celsijaus laipsnių. Tokia kaitra pakankama, kad kūno riebalai užsiliepsnotų, o minkštieji audiniai – išgaruotų. Vis tik dėl kol kas menkai suprantamo mechanizmo temperatūra staigiai nukrito, ir tai sudarė sąlygas smegenų audiniui virsti stikliška mase.

„Didelis karštis galėjo tiesiogine prasme sudeginti aukos riebalus ir kūno audinius, o smegenys vitrifikavosi“, – sakoma Herkulanumo archeologinio komplekso pranešime.

Šis atradimas buvo padarytas bendradarbiaujant Herkulanumo komplekso direktoriui, CEINGE ir Neapolio Federico II bei Kembridžo universiteto mokslininkams.

Tyrėjai jau anksčiau sugebėjo nustatyti kai kurių Herkulanumo aukų giminystės ryšius pagal jų DNR. Nustatyta, kad rastos septynios moterys ir trys vyrai buvo kilę iš Artimųjų Rytų, todėl tikėtina, kad šie žmonės buvo vergai.

Tolesni numanomo prievaizdo smegenų tyrimai taip pat gali suteikti daugiau informacijos.

„Jeigu mums pavyks iš naujo įkaitinti šią medžiagą, ją suskystinti, galbūt rasime šio asmens DNR, – pažymėjo P. P. Petrone. – Tai gali būti kitas žingsnis.“