Liūdna didelio projekto baigtis

Pastatytas už daugiau nei 1,1 milijardo eurų, Siudad Realio oro uostas buvo atidarytas 2009 m. ir turėjo tapti svarbiu oro transporto mazgu, skirtu sumažinti krūvį kitiems Ispanijos oro uostams ir pritraukti pigių skrydžių bendroves iš visos Europos. Tačiau po mažiau nei trejų metų jo veikla buvo nutraukta, o oro uostas užsitarnavo „oro uosto-vaiduoklio“ vardą.

Projektas buvo sumanytas 2000-ųjų viduryje, Ispanijoje vykusio statybų bumo metu. Daugiau nei 4 kilometrų ilgio kilimo ir tūpimo takas buvo vienas ilgiausių Europoje, o terminalas galėjo aptarnauti iki dešimt milijonų keleivių per metus. Investuotojai tikėjosi, kad projektas garantuos pelną.

Oro uostas buvo pristatomas kaip alternatyva Madrido oro uostui, o susisiekimą turėjo užtikrinti tiesioginis greitasis traukinys maršrutu Madridas–Sevilija. 

Parduotas vos už 56 milijonus eurų

Tačiau nuo pat pradžių buvo aišku, kad sėkmės tikėtis neverta – sunkumai kilo vienas po kito.

Kadangi oro uostas buvo nutolęs 200 km nuo Madrido, tik nedaugelis keliautojų buvo pasiruošę įveikti tokį atstumą, net jei bilietai būtų pigesni. Padėtį dar labiau pablogino tai, kad greitojo geležinkelio stotis, galėjusi sutrumpinti kelionę iki mažiau nei valandos, taip ir nebuvo pastatyta. 

Prie sunkumų prisidėjo ir ginčai dėl aplinkosaugos, metų metus buvo atidėliojamas projekto paleidimas, tai padidino išlaidas ir sumažino susidomėjimą.

Oro vežėjai greitai atsisakė skrydžių į šį oro uostą: „Air Berlin“, „Air Nostrum“ ir „Ryanair“ netrukus nutraukė maršrutus dėl nepakankamos paklausos. „Vueling“ buvo paskutinė likusi oro linijų bendrovė, tačiau ir ji 2011 m. pabaigoje nutraukė veiklą. Galiausiai per mažiau nei trejus metus oro uostas liko be nė vieno reguliaraus skrydžio.

Nenuostabu, kad operatorius sukaupė daugiau nei 300 mln. eurų skolų ir 2012 m. balandį paskelbė bankrotą. 

Nepaisant 1 mlrd. eurų investicijų, turtas buvo pardavinėjamas aukcione už minimalią 100 mln. eurų kainą – nedidelę visos projekto vertės dalį, tačiau pirkėjų neatsirado.

Vienas labiausiai aptarinėjamų momentų buvo Kinijos investicinės bendrovės bandymas įsigyti visą oro uostą vos už dešimt milijonų eurų. Pasiūlymas buvo nedelsiant atmestas, tačiau tai sukėlė garsių ir žeminančių antraščių bangą.

Po užsitęsusių nesėkmingų varžytinių ir teisinių ginčų oro uostas 2018 m. galiausiai buvo parduotas už maždaug 56 mln. eurų – menką sumą, palyginti su pradine kaina. Siudad Realis vėl atsidarė 2019 m., tačiau jau nebe kaip keleivinis oro uostas – jis pertvarkytas į orlaivių saugojimo, techninės priežiūros ir išmontavimo centrą.

COVID-19 pandemijos metu jis trumpai tarnavo kaip sustojimo vieta dešimtims laikinai neskraidančių orlaivių, tačiau savo pradinio vaidmens niekada nebeatgavo.