Sekmadienio popietę Memorialiniame Ch.Sugiharos namų muziejuje pagal japonų tradicijas pagerbtas šios šalies konsulo žmonos Jukiko Sugiharos atminimas.
Buvęs Japonijos konsulato pastatas Antrojo pasaulinio karo metais buvo gavęs vilties vartų pavadinimą – prie šio pastato Vaižganto gatvėje dieną naktį driekėsi eilės žydų. Visi jie tikėjosi gauti vizą į gyvenimą.

"Konsulo žmonos Jukiko širdies jautrumas padėjo diplomatui ryžtis tauriam žingsniui. Jie nepabūgo grėsmės būti ištremti, jie neatsakė pagalbos ranką tiesusiems žmonėms. Dieną naktį jie dalijo vizas", – pagerbdamas J.Sugiharos atminimą sakė "Sugiharos fondo–Diplomatai už gyvybę" valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.
Japonijos ambasadorė Miyoko Akashi įsitikinusi, kad dar ne viena kartą minės J.Sugiharos vardą. Esą ši moteris nebuvusi tiesiog kukli konsulo žmona: "Ji buvo įkvėpėja, ji atvėrė širdį žmonėms ir išgelbėjo daugelį gyvybių."

Izraelio ambasadorius Avrahamas Bendžaminas skaičiavo, kad neramiais laikais Japonijos ambasada per dieną išrašydavusi po 3 tūkst. vizų – tiek, kiek įprasta išrašyti per mėnesį. Jis priminė, kad Japonijos konsulas Ch.Sugihara anuomet nė nepietavęs dirbdavo užkąsdamas žmonos atneštų sumuštinių.

Dokumentinio kino režisieriaus Sauliaus Beržinio sukurtame filme apie J.Sugiharą konsulo žmona teigė nepabūgusi prieškario grėsmių, nes esą svarbiausia buvo išgelbėti žmonių gyvybę. "Girdėdami už lango jų balsus gailėjomės jų galvodami: kokie jie vargšai", – sakė ji.

J.Sugiharos garbei buvo atliktas tradicinis Japonijos arbatos ruošimo ritualas, skambėjo holokaustą išgyvenusiųjų palikuonių muzika, susirinkusieji dalijosi prisiminimais apie konsulo žmoną, žiūrėjo dokumentiką.

"Esu sužavėtas tauraus J.Sugiharos elgesio. Stengiuosi prisidėti prie šių namų klestėjimo", – sakė žinomas Kauno architektas Algimantas Kančas.
"Atvykau atiduoti pagarbą šiai nuostabiai moteriai, kuri išgelbėjo daug žmonių", – šviesų J.Sugiharos atminimą pagerbė filosofas, aktyvus visuomenės veikėjas profesorius Leonidas Donskis.