Aplinkosaugos specialistai ragina gyventojus nemaitinti Lietuvoje likusių gulbių.

"Neskubėkime jų maitinti. Leiskime paukščiams pajusti alkį ir išskristi. Gulbės gali lūkuriuoti 2–3 dienas. Pagalbos reikia tik likusioms paliegusioms pavienėms, nepaskrendančioms gulbėms, kurių paprastai yra labai nedaug", – Aplinkos ministerijos pranešime spaudai teigia Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

Pasak jo, apie paliegusias, globos reikalaujančias gulbes reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai.

Anot pranešimo, Lietuvoje pirmosios gulbių poros perėjo apie 1937–1938 m., jų plitimas prasidėjo iš tuometinės Rytprūsių teritorijos, kur šie paukščiai buvo griežtai saugomi ir galėjo nevaržomai daugintis. Antroje dvidešimto amžiaus pusėje įvyko spartus populiacijos augimo šuolis, gulbės pradėjo perėti visuose joms tinkamuose vandens telkiniuose. Prieš 30 metų Žuvinte perėjo apie 60 gulbių porų.

Toks populiacijos augimas, ypač neužšąlančių vandens telkinių prie Kauno elektrinės užtvankos, prie Elektrėnų elektrinės buvimas, skatino dalies šių paukščių sėslumą. Gulbės likdavo žiemoti. Jas globojo ir maitino žmonės. Keletą pastarųjų žiemų, kai visiškai neužšalo upės, susidarė sąlygos gulbių šeimynoms ar pavieniams paukščiams išlikti iki pavasario.

Kaip pastebi specialistai, nuolatinis maitinimas, jaukinimas pažeidžia paukščio biologiją, ekologiją ir įpročius, todėl dalis paukščių prarado savybę skristi į žiemojimo vietas.