Prieš še­še­rius me­tus Ge­nu­tės Šid­laus­kie­nės duk­ra par­ne­šė į na­mus po dau­gia­bu­čio na­mo lan­gais ras­tą iš­mes­tą ne­di­de­lį kak­tu­są.

Po po­ros me­tų Šid­laus­kai iš­si­kraus­tė į nau­ją būs­tą Rin­gau­duo­se ir kak­tu­sas at­si­dū­rė ant va­ka­ri­nės na­mų pa­dan­gės. Prieš ket­ve­rius me­tus jis pra­žy­do pir­mą kar­tą, ta­čiau šie­met jo žie­dai bu­vo ypač gra­žūs.

Žie­dai džiu­gin­da­vo tik pa­rą, to­dėl po­nia Ge­nu­tė nu­spren­dė, kad šis kak­tu­sas pri­klau­so gar­sia­jai nak­te­nio (se­le­ni­ce­reus) gen­čiai, ku­rios at­sto­vai va­di­na­mi nak­ties ka­ra­lie­nė­mis, nes pra­žys­ta tam­siuo­ju pa­ros me­tu.

Nak­te­niai - tai svy­ran­tys ar šliau­žian­tys lanks­čiais stie­bais au­ga­lai. Kai ku­rie jų la­bai pa­na­šūs į dyg­liuo­tas gy­va­tes.

G.Šid­laus­kie­nės au­gi­na­mas kak­tu­sas vi­siš­kai ne­pa­na­šus į nak­te­nių gen­ties at­sto­vus, nes tai yra ašt­riab­riau­nės sta­ti­nai­tės for­mos echi­nop­sis, pa­na­šus į nak­ties ka­ra­lie­nę tik žy­dė­ji­mo truk­me.

Prieš žy­dė­ji­mą, kaip ir žy­dė­ji­mo me­tu, šei­mi­nin­kė kak­tu­są sai­kin­gai lais­tė kiek­vie­ną die­ną. „Ži­nau, kad kak­tu­sų au­gin­to­jai ši­taip ne­siel­gia, bet ma­no au­ga­las tik­rai mėgs­ta tven­ki­nio van­de­nį ir šiek tiek trą­šų - trę­šiu ne spe­cia­lio­mis, bet kam­ba­ri­nėms gė­lėms skir­to­mis trą­šo­mis. Kak­tu­sas ne tik ap­si­pi­la įspū­din­go gro­žio žie­dais, bet ir ve­da „vai­kus" - šie­met jau pa­do­va­no­jau še­šis kak­tu­siu­kus", - G.Šid­laus­kie­nė.