Iš nakties pakirdusius klaipėdiečius vakar rytą pasveikino trapiu šerkšnu sulapoję medžiai. Ne vieno akį džiuginantis, o poetus elegiškiems posmams įkvepiantis gamtos reiškinys – neatsiejama žiemiško peizažo dalis.
Tiesa, jei šerkšno vaizdai aplanko sapnuose, prietaringieji turėtų suklusti. Kai kurie sapnininkai aiškina: šerkšnas ant stogų ir laukų – žlugusios viltys.
Mūsų senolių pastebėjimu, jei žiemos naktį šerkšnas – dieną sniego nelauk. Taip pat yra sakoma, kad jei naktį šerkšnas, diena bus graži. Vakar klaipėdiečiai galėjo praktiškai įsitikinti tokios išminties tiesa. Visą dieną skaisčiai švietusi saulė net didžiausius žiemos "nemėgėjus" bent trumpam privertė pamiršti šaltymečio keliamus nepatogumus.
O štai lyrikos nepripažįstantis mokslas aiškina, jog šerkšnas – tai ledo kristalėliai, susiformuojantys esant rūkui, šalčiui ir silpnam vėjui, bei plonu sluoksniu aptraukiantys medžių šakas, laidus ar kitus paviršius.
Grūdėtasis šerkšnas susidaro, kai oro temperatūra siekia nuo 2 iki 7 laipsnių šalčio ar kiek žemiau. Rūko lašeliai, liesdami daiktus, taip sparčiai sušąla, kad nespėja prarasti savo formos ir sudaro sniego pavidalo nuosėdas. Šaltėjant ir silpnėjant vėjui grūdėtojo šerkšno tankis mažėja ir jis pereina į kristalinį. Specialistų teigimu, grūdėtojo šerkšno apšalas gali pasiekti ir pavojingų dydžių.
Kristalinis šerkšnas – tai baltos nuosėdos, susidarančios iš mažų plonų ledo kristalų. Nusėsdamas ant paviršių šerkšnas sudaro purias girliandas, kurios papurčius greitai nubyra.
Kristalinis šerkšnas dažniausiai susidaro naktį esant giedrai arba ploniems debesims, ramiam orui, kai laikosi žema temperatūra ir būna rūkas arba rūkana.
Atskirais atvejais, labai smarkiai šąlant, kristalinis šerkšnas gali susidaryti ir iš vandens garų, esančių atmosferoje.
Naujausi komentarai