Černobylio atominės elektrinės katastrofos vietoje mokslininkai aptiko vadinamąjį „juodąjį grybą“, kuris gali išgyventi ir net klestėti maitindamasis radiacija. Manoma, kad unikalios jo savybės ateityje gali būti panaudotos astronautų ir būsimų kosminių kolonijų apsaugai nuo pavojingos kosminės spinduliuotės.

1997 m. Ukrainos mikologė Nelly Ždanova pastebėjo, kad šis juodasis pelėsis kolonizuoja atominės elektrinės griuvėsius: jis auga ant sienų, lubų ir net buvusio reaktoriaus viduje, kur radiacijos lygis itin didelis.

Vėlesni tyrimai parodė, kad šie grybai neįprastai reaguoja į jonizuojančiąją spinduliuotę. Jie ne tik išgyvena pavojingoje aplinkoje – atrodo, kad radiacija jiems net naudinga. 

Šie rezultatai paskatino suabejoti ankstesniais įsitikinimais apie tai, kokiomis sąlygomis gali egzistuoti gyvybė, ir atvėrė naujas galimybes praktiniams pritaikymams: nuo radioaktyvių zonų valymo iki apsauginių technologijų kūrimo kosmose.

Visiškai įmanoma, kad grybai, kuriems pavyko kolonizuoti Černobylį, ateityje užtikrins astronautų saugumą.

Paaiškėjo, kad tai, kas paprastai naikina ląsteles ir DNR, šiems grybams tampa energijos šaltiniu. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka melaninas – tas pats pigmentas, kuris suteikia žmogaus odai spalvą ir saugo ją nuo ultravioletinių spindulių. 

Grybuose melaninas sugeria radiaciją ir paverčia ją energija.

2007 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad grybai, turintys daug melanino ir veikiami radioaktyvaus cezio, augo apie 10 proc. greičiau. 

Tai rodo, kad jie naudojasi radiacija kaip energijos šaltiniu – šis procesas vadinamas radiosinteze.

„Jonizuojančiosios spinduliuotės energija yra maždaug milijoną kartų didesnė nei baltos šviesos, kuri naudojama fotosintezėje. Todėl reikia gana galingo energijos keitiklio, ir būtent tai, mūsų manymu, gali padaryti melaninas – paversti jonizuojančiąją spinduliuotę naudinga energija“, – sakė branduolinės fizikos mokslininkė Jekaterina Dadačeva.

NASA astrobiologė Lynn Rotšild prognozuoja „mikoarchitektūros“ – gyvenamųjų modulių, pagamintų iš Mėnulyje ar Marse užaugintų grybinių medžiagų, – sukūrimą. 

Tokios „gyvos“ sienos atliktų ne tik struktūrinį, bet ir apsauginį vaidmenį, automatiškai atsistatydamos ir apsaugodamos nuo spinduliuotės. Tai galėtų gerokai sumažinti kosminių misijų kainą. 

Visiškai įmanoma, kad grybai, kuriems pavyko kolonizuoti Černobylį, ateityje užtikrins astronautų saugumą.