Būrys konceptualiai nusiteikusių klaipėdiečių vakar dalyvavo žygyje intriguojamu pavadinimu UA-UA. Jo dalyviai, daugiausia "Žemynos" gimnazijos moksleiviai, turėjo galimybę ne tik įveikti apledėjusios Danės upės atkarpą slidėmis.
Originalaus performanso sumanytojai kvietė netikėtu rakursu susipažinti su kai kuriais uostamiesčio pramoninės estetikos objektais bei praplėsti savo meno suvokimą, o sykiu pademonstruoti požiūrį į tam tikras Lietuvos realijas.
Pradinis ir galinis trasos taškai, kuriuos skiria 700 m, buvo simboliškai įvardyti Mažąja upės arka ir Didžiąja upės arka – UA-UA.
Mažoji arka – tai technologinis vamzdis per Danę šalia Mokyklos gatvės tilto, Didžioji arka – trasa, iš šiluminės elektrinės nutiesta virš arkinės konstrukcijos iš dešiniojo upės kranto į kairįjį.
Vienos UA-UA žygio organizatorių – "Žemynos" gimnazijos dailės mokytojos ekspertės Giedrės Pulokienės pastebėjimu, Lietuvoje klesti "vamzdinis" menas, tačiau dėl plačiai išreklamuoto Neries vamzdžio tokio meno sostine nepelnytai laikomas Vilnius.
"Iš tikrųjų upės vamzdžių sostinė yra Klaipėda, ir mūsų žygis siekia įtvirtinti uostamiesčio prioritetą tokio pobūdžio menuose", – aiškino G.Pulokienė.
Pedagogės teigimu, mūsiškių vamzdžių prioritetą parodo jų gausumas, estetinė vertė bei amžius – pavyzdžiui, Didžioji Danės arka statyta beveik prieš pusšimtį metų. Bene vienintelis minusas – tai, kad jų statybai neišleista nė cento kultūrai skiriamų pinigų.
Tačiau, pasak G.Pulokienės, jau ruošiama paraiška Kultūros ministerijai finansuoti Danės vamzdžių estetinės dimensijos gilinimą.
"Jiems kiek trūksta nebent konceptualizacijos. Bet tai pataisomas dalykas. 100 tūkst. litų iš nacionalinio kultūros biudžeto – tiek, kiek buvo išleista Neries vamzdžiui, – mums užtektų suestetinti ne vieną, bet ir abu Danės vamzdžius. Kultūros ministerija, skirdama tam lėšų, parodytų, jog jai darbais, ne žodžiais svarbi regionų kultūros plėtra", – ironizavo UA-UA žygio organizatorė.
Naujausi komentarai