Nuo šio savaitgalio dienomis tems dar vėliau, tačiau ir keltis teks kiek ankstėliau. Šį sekmadienį trečią valandą nakties laikrodžių rodyklės bus pasuktos valandą į priekį.

Vasaros laiku Lietuva, kaip ir visos ES šalys, tradiciškai gyvens iki paskutinio spalio sekmadienio.

Kaskart sezoninio laiko įvedimo išvakarėse iš naujo atgyja diskusijos, ar tikslinga sukioti laikrodžių rodykles. Europoje Pirmojo pasaulinio karo metus siekiančią tradiciją prieštaringai vertina tiek paprasti gyventojai, tiek specialistai.

Pripažinta, kad iki šiol konkrečiais skaičiavimais nepagrįstas pirminis vasaros laiko įvedimo pretekstas – efektyviau išnaudoti dienos šviesą, tad ir taupiau naudoti energijos išteklius.

Be to, kaip teigia kai kurie medikai, toks rodyklių sukinėjimas išderina žmogaus biologinį ritmą bei gali sukelti sveikatos sutrikimų. Esą ypač prie šių pokyčių sudėtinga adaptuotis vaikams.

Dabartinė sezoninio laiko įvedimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003-iųjų. Šalis priskirta antrajai laiko juostai, nors geografiškai Klaipėdos kraštas patenka į pirmąją juostą.

Prieš dvejus metus Seimas priėmė rezoliuciją, kuria buvo siūloma atsisakyti tradicijos dukart per metus sukioti laikrodžių rodykles ir pasilikti prie vasaros laiko. Tačiau Vyriausybė į šią rekomendaciją neatsižvelgė.

Vasaros bei žiemos laiko įvedimas ar jo atsisakymo priėmimas priklauso ES, o ne valstybių narių kompetencijai, todėl sezoninio laiko atsisakymas taptų įmanomas tik pakeitus atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Tad pagal ES direktyvą sezoninio laiko įvedimo tvarkos teks paisyti bent iki 2016-ųjų.

Prieš 15 metų laikrodžių rodyklės Lietuvoje trumpam buvo nebesukiojamos tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva.