Kaip mūsų laikais būtų nutapytas Paskutinę vakarienę vaizduojantis paveikslas? Ar jame būtų pavaizduoti paprasti kuklūs patiekalai, ar didžiulės kosmopolitinės porcijos, atitinkančios mūsų laikų mitybos įpročius?

Į šį neįprastą klausimą pamėgino atsakyti pora jaunų JAV mokslininkų, kurie ištyrė 52 garsius Paskutinę vakarienę vaizduojančius paveikslus, nutapytus nuo 1000 iki 2000 metų.

Tyrėjai nustatė, kad Jėzaus ir jo mokinių porcijos per tūkstantmetį stulbinamai padidėjo.

Panaudoję kompiuterinės grafikos technologijas, mokslininkai nuskenavo paveiksluose pavaizduotus pagrindinius patiekalus, duonos kepaliukus ir lėkštes bei apskaičiavo vidutinį porcijų dydį. Mastelis buvo apskaičiuotas pagal menininkų pavaizduotų veikėjų galvų vidutinius matmenis.

Paaiškėjo, kad per tūkstantmetį Paskutinės vakarienės pagrindinio patiekalo porcijos palaipsniui padidėjo 69,2 proc., lėkščių dydis - 65,6 proc., o duonos kepalėliai - 23,1 procento.

Pasak mokslininkų, didėjančios porcijos atspindi žemės ūkio pažangą per pastaruosius dešimt šimtmečių.

Pasak Naujojo testamento, Paskutinė vakarienė vyko Paschos (Neraugintos duonos šventės) vakarą, likus dienai iki Jėzaus Kristaus išdavimo. Tačiau kokie valgiai buvo ant tos vakarienės stalo - nenurodoma.

Paveiksluose dažniausiai vaizduojami pagrindiniai patiekalai buvo žuvis (18 proc.), ėriena (14 proc.) ir kiauliena (7 proc. ), nors pastaroji yra žydams draudžiamas valgis. Kituose paveiksluose pagrindinis patiekalas nebuvo aiškiai pavaizduotas.