Filmas pasakoja intriguojančią istoriją apie atradimą muziejaus archyvuose, kuris atskleidė ne tik dingusio medinio Kauno vaizdus,  bet ir iki šiol nežinotą fotografą Antaną Ingelevičių ir jo unikalią kūrybą.

Tai pasakojimas apie atradimą, pradėjusį kelionę į praeitį. 840-ties negatyvų, daugiau nei 70 metų gulėjusių Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve, ilgus dešimtmečius niekas rimtai netyrė.

Pavardė „fot. Ingelevičius“ ir keletas lakoniškų užrašų, tokių kaip „nežinomo miesto gatvė“, „vyro portretas“, „turgus“, buvo užuominos be jokio konteksto, kol muziejininkė Vitalija 70 metų gulinčius negatyvus nusprendė peržiūrėti ir sutvarkyti. Taip prasidėjo įkvepianti kelionė į praeitį ir netikėti atradimai.

Tolesni įvykiai priminė tikrą detektyvą: muziejaus fotografas Algirdas įvertino meninę nuotraukų vertę ir susižavėjo iki tol negirdėto fotografo talentu, o archeologas Gytis apsidžiaugė nuotraukose atpažinęs dingusį medinį Kauną.

Muziejaus darbuotojai leidžiasi į kelionę  – archyvų labirintai, dokumentai, Kauno senamiesčio gatvės. Neįtikėtinas atkaklumas ieškant atsakymų į klausimą: „Kas buvo Antanas Ingelevičius?“ O kiekvienas atsakymas, regis, kelia tik dar daugiau klausimų.

„Antanai, kas tu?“ – murma archeologas Gytis užsispyrusiai ieškodamas fotografo gyvenimo pėdsakų.

O tyrimui įsibėgėjus Vitalija konstatuoja – „Negatyvai buvo padėti-paslėpti!“

Kas juos paslėpė, kodėl? Ką mums atskleidė Antano Ingelevičiaus kūryba?

Filmas „Archyvų detektyvas“ kviečia ne tik sekti muziejaus darbuotojų tyrimą, bet ir tapti jo dalimi. Tai kelionė į laikus, kai Kaune dar stovėjo mediniai namai, o Žaliakalnio šlaitai priminė favelų lūšnyną.

Fotografas Antanas Ingelevičius fiksavo miestą, jo žmones ir kasdienybę, pirmojo Lietuviško teatro spektaklius ir Kauno bohemos gyvenimo akimirkas. Tai istorija apie muziejininkų atkaklumą ir aistrą, kurios dėka atgyja seniai paslėptas ir užmirštas fotografo palikimas.

Lietuvos nacionalinis muziejus A. Ingelevičiaus atradimą vainikuoja monumentaliu leidiniu „Antanas Ingelevičius. Fotografo archyvas“, kuriuo fotografas galutinai bus įrašytas į Lietuvos fotografijos istoriją.

Jame – per aštuonis šimtus fotografijų ir jas kontekstualizuojantys muziejininkų Vitalijos Jočytės bei Gyčio Grižo, fotografijos istorikės dr. Margaritos Matulytės ir architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio straipsniai.

A.Ingelevičiaus kūryba leidinyje pristatoma pagal jo interesų ir veiklos kryptis: atverčiamas šeimos ir kasdienybės dienoraštis, atskleidžiamos socialinio ir urbanistinio Kauno atodangos, atspindimas estetinis sąlytis su kraštu, pristatoma dokumentavimo ir reportažų praktika. Kai kurios temos, nors ir daug neplėtotos, tačiau itin netipinės – pavyzdžiui, moterų sportininkių treniruotės tarpukario Kaune.

2023 metais Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje vyko A. Ingelevičiaus darbų paroda.