Statyti tai, kas nepastatoma

Agnės Sunklodaitės režisuotame spektaklyje ši nacionalinės literatūros klasika suskambės naujai, lėlių teatro kalba kalbant ir šiandien ne ką mažiau aktualia žmogiškumo tema.

"Dievų miško" pirmoji premjera įvyks Kauno IX forto muziejuje – spektaklis bus dalis renginių programos "Atminties gijos", skirtos Europos dienai stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, šiemet minint pirmąsias masinių trėmimų ir Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ąsias metines. Vėliau spektaklio premjera įvyks teatre.

Spektaklio kūrybinė komanda neslepia, kad visą vasarą vykusių intensyvių repeticijų ir kitų paruošiamųjų darbų metu turėjo peržengti daug ribų. Ne tik savo pačių, bet ir lėlių teatro. Įprasta, kad lėlių teatras skirtas išimtinai vaikams. KVLT ir anksčiau yra pristatęs ne vieną spektaklį, skirtą suaugusiesiems, tačiau tai buvo labiau pavieniai renginiai. Nuo šiol atsinaujinusiame teatre spektakliai suaugusiesiems turėtų tapti nuolatine teatro repertuaro dalimi.

B.Sruogos literatūros kūrinį, kuris tinkamesnis skaityti, perkelti į teatro sceną – sudėtingas iššūkis. Tai bus vienas pirmųjų bandymų eiti šiuo sunkiu keliu, juolab lėlių teatro.

Režisierė atvirauja, kad jei ne lėlių teatras, šios medžiagos greičiausiai nebūtų ėmusi. "Apie B. Sruogos "Dievų mišką" daug mąstydavau anksčiau, tačiau galvodavau kaip apie teatre nepastatomą medžiagą. Tai stipri ir savita literatūra, kurios visas grožis – kaip ji  papasakota. Pasakojimo forma, groteskas – didžioji knygos puošmena. Į teatro sceną perkelti tokį tekstą labai sudėtinga. O lėlių teatras leidžia tai daryti. Nors tenka pripažinti, kad vis dėlto tai iš tiesų ganėtinai sudėtingas žanras atlikimo prasme. Ypač aktoriams didelis iššūkis, tačiau tai be galo įdomu", – patirtimi dalijosi A.Sunklodaitė.

Žmogiškumas ir pasirinkimai

Spektaklyje bus išlaikoma pagrindinė romano įvykių linija, tačiau kai kurių B.Sruogos romano fragmentų teko atsisakyti. Ir nors spektaklyje atgis romane vaizduojami veikėjai bei tragiški jų likimai, vis dėlto tai nebus spektaklis išimtinai apie koncentracijos stovyklos žiaurumus patyrusį rašytoją.

Kūrėjai nori, kad šis spektaklis ir jame keliami klausimai suskambėtų daug plačiau. Tai labiau kalbėjimas apie Holokausto ir koncentracijos stovyklų baisumą ir nužmogėjimą. Šiomis dienomis, stebint šalyje ir pasaulyje vykstančius įvykius, žmogiškumo tema aktuali kaip niekada.

Tai stipri ir savita literatūra, kurios visas grožis – kaip ji yra papasakota. Pasakojimo forma, groteskas – didžioji knygos puošmena.

Kaip teigia A.Sunklodaitė, spektakliu norima pakviesti sustoti ir pamąstyti apie daugelį svarbių šia tema aspektų, ypač apie tai, kada yra peržengiama riba tarp žmogiškumo ir sužvėrėjimo. "Holokaustas, visa koncentracijos stovyklų epopėja Antrojo pasaulinio karo metu, tai, ką žmonės išgyveno tuo metu, nesulyginama su tuo, kas vyksta dabar. Tačiau kai visuomenė stipriai įelektrinta, susipriešinusi, tai prisiminti ir pamąstyti apie žmogiškumą ir nužmogėjimą yra aktualu, – sako režisierė. – Visi mes labai bijome, kad nepasikartotų kažkas panašaus. Norisi, kad tai išjaustume giliau. Kas atsitinka, kad žmonės, ką tik buvę vienokie, staiga pavirsta mušančiais ir mušamais. Žmogaus prigimtyje slypi keistų dalykų, negali duoti atsakymų, gali tik pasvarstyti. Nes kai gyvename patogiai, ramiai ir staiga mus užklumpa tokie dalykai, nuslysti į vieną ar kitą pusę galime turbūt kiekvienas. Niekas negali garantuoti, kad, susiklosčius panašioms aplinkybėms, mes nesielgtume baisiai. Turi sau tai pripažinti. Kartais gerai susipurtyti iš vidaus ir pagalvoti apie tai."

Tiesą atskleidžiantis humoras

Spektaklis išsiskiria ir savo netipiška struktūra – aktoriai pasakoja kuriamų veikėjų istorijas, kurios atgyja scenoje. "Dievų miško" situacijas bus bandomos atrakinti pasitelkiant "stand up" komedijos žanro elementus.

"Stand up" – neilgi humoristiniai pasakojimai, kurių metu atskleidžiama tam tikra tema juokaujant. Kada tiksliai gimė šis žanras, keblu pasakyti, tačiau tarp aktorių jis ėmė populiarėti XIX a. antrojoje pusėje. Pradžioje tai buvo juokingi pasakojimai ar anekdotai apie kasdienes situacijas. Vėliau, pasitelkdami humorą, atlikėjai ėmė kalbėti ir aštriomis temomis. Panašiai, kaip savo kūrinyje labai skaudžia tema juokauja ir B.Sruoga.

Idėja šį žanrą pritaikyti spektaklyje gimė neatsitiktinai, kadangi jį puikiai yra įvaldęs teatro aktorius ir komikas Mindaugas Černiauskas. "Stand up" žanrą atradau internete būdamas gana jaunas. Akimirksniu buvau sužavėtas to laisvumo, sugebėjimo prajuokinti. Labai mėgstu juoką – tiek savo, tiek kitų, tiek viską, kas tą juoką sukelia. Kaip aktoriui, komedija atrodo labai sudėtinga – žiūrovai tave vertina kiekvieną akimirką ir negali jų nuvilti. Teatro kultūra man atrodo paprastesnė – net jei spektaklyje buvo vadinamoji duobė, žiūrovai nerėkia iš savo vietų: "Išmok vaidinti!" Vis dar nežinau, kaip išdrįsau užlipti ant scenos kaip komikas, vis dar abejoju, ar apskritai esu ir galiu būti juokingas, bet tas jausmas – nenusakomas. Tai baisiau nei šokti parašiutu", – pasakojo aktorius.

Forma: A.Sunklodaitės režisuotas spektaklis – dar vienas kauniečių žingsnis šiuolaikiško lėlių teatro link. /  Teatro nuotr.

"Dievų miško" kūrybinė komanda leis iš naujo išgirsti B.Sruogos tekstą. Spektaklyje trinama vadinamoji ketvirtoji siena – jame nėra sienų, ribų ar cenzūros. Pasak M.Černiausko, kartais verkiame iš laimės, ir tai laikoma normalia, sveika reakcija. Šį kartą spektaklis kviečia šyptelėti stebint vieną baisiausių žmonijos kančių.

"Tikiu, kad tai sveika, reikalinga ir, svarbiausia, itin paveiku. "Dievų mišką" pirmą kartą skaičiau, kaip ir dauguma, mokykloje. Buvau ir vis dar esu priblokštas groteskiško rašymo stiliaus, sarkazmo, humoro kalbant apie absoliučiai tragišką asmeninę autoriaus patirtį. Tai žavi, įkvepia, bet kartu spaudžia širdį labiau nei išbadėjusių, jėgas, sveikatą ir viltį praradusių žmonių vaizdai, žvelgiantys į mus iš koncentracijos stovyklų fotografijų. Jei tiesa yra keistesnė nei fikcija, tai ir humoras, ko gero, kartais būna skaudesnis už bet kokį tragizmą. Humoro be vienokio ar kitokio skausmo nebūna. Turint tai minty, B.Sruoga tikrai nenusileidžia jokiam komikui", – sako jis.

Garsų ir vaizdų dokumentika

Spektaklyje naudojamos dailininkės Giedrės Brazytės kurtos įvairių rūšių lėlės: stalo, siūtinės, kaukės ir didelės lėlės, kurias aktorius apsivelka ir valdo iš vidaus, ir tokios, kurios valdomos trijų ar daugiau aktorių.

Lėlių ir įprastos vaidybos jungtis atgaivins B.Sruogos užrašytus prisiminimus, leisdama žiūrovams užmegzti gyvą emocinį ryšį su XX a. gyvenusiais žmonėmis. Visa tai dar giliau pajusti padės ir kompozitoriaus Deivido Gnedino kurta muzika, kurioje kompozitorius panaudojo savo paties įrašytus autentiškus IX forto garsus: kamerų durų, grotų, laiptų, tunelių ir t.t. Dokumentiškumo įspūdį sustiprins Emilės Maigytės kurtos nespalvotos vaizdo projekcijos.

Jei tiesa yra keistesnė nei fikcija, tai ir humoras kartais būna skaudesnis už bet kokį tragizmą.

Nors B.Sruoga ir "Dievų miškas" neturi tiesioginių sąsajų su Kauno IX fortu, tačiau autentiški ar apdoroti garsai ir vaizdai šiuos skirtingose vietovėse vykusius Holokausto baisumus susies dar stipriau.

Per IX forte vyksiančią premjerą žiūrovai spektaklio pradžioje galės pasivaikščioti ir po autentiškas kameras, kuriose buvo kalinami žydai. Spektaklis adaptuotas forto muziejaus kino salės erdvei. Tai bus vienintelis pasirodymas šioje vietoje. Kam nepavyks apsilankyti būtent čia, spektaklio premjerą bus galima išvysti Kauno valstybiniame lėlių teatre, kur dėl didesnių techninių galimybių spektaklis suskambės dar kitaip, bet ne mažiau aktualiai nei IX forte.

Kūrybinė komanda

Pjesės autorė ir režisierė – A. Sunklodaitė, dailininkė – Giedrė Brazytė, kompozitorius – Deividas Gnedinas, projekcijų dailininkė – Emilė Maigytė, aktoriai: Saulius Bagaliūnas, Dominyka Budinavičiūtė, Mindaugas Černiauskas, Remigijus Endriukaitis, Indrė Endriukaitė, Rokas Lažaunykas, Vigita Rudytė, Laima Strazdauskienė, Darius Krapikas.

Kas? Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklio "Dievų miškas" premjera (nuo 16 metų).

Kur? Kauno IX forto muziejuje.

Kada? Rugpjūčio 21 d. 19 val.

Kur? Kauno valstybiniame lėlių teatre.

Kada? Rugsėjo 24 d. 18 val.