Lantainių piliakalnio reikšmė
Penktadienį piliakalnio papėdėje, prie kelio į Lapes, rinkosi būrys vietos gyventojų, svečių. Trimis senovinės patrankos šūviais – už Lietuvą, Kauno pavietą (taip anksčiau vadinta Kauno apskritis) ir bendruomenes – paskelbta EPD pradžia. Suskambo vaikų folkloro ansamblio "Serbentėlė" dainos, įteikti apdovanojimai orientacinių varžybų nugalėtojams, karo istorikas Arvydas Pociūnas pasakojo apie piliakalnio praeitį.
Piliakalnio viršūnėje yra išlikęs Pirmojo pasaulinio karo laikų bunkeris. Pasak A.Pociūno, neteisinga manyti, kad piliakalnis karo metais neatliko jokio vaidmens. "Kai 1915 m. virė aršūs mūšiai dėl Kauno tvirtovės, ši teritorija taip pat buvo apšaudyta", – sakė karo istorikas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad pakaunė išsiskiria piliakalnių gausa. "Jų turime net 23. Domeikavos krašte jis – tik vienas, tačiau labai gražus, sutvarkytas bendruomenės. Lantainių piliakalnis, kaip ir Marvos, Pyplių, Altoniškių, Jadagonių, Ringovės, Piepalių piliakalniai, rikiuojasi į tvarkomų piliakalnių gretą. Tik bendromis visų mūsų pastangomis visi piliakalniai gali būti sutvarkyti ir atsiverti visuomenei", – sakė meras.
Šalia piliakalnio yra paliktas žemės sklypas visuomenės poreikiams. Savivaldybė šiuo metu atlieka žemės sklypo įteisinimo procedūras. V.Makūno teigimu, kitais metais žemės sklypo dokumentacija bus sutvarkyta, čia bus galima įrengti laisvalaikio zoną.
Atkreiptas dėmesys, kad piliakalnis sutvarkytas Radikių kaimo bendruomenės iniciatyva.
Bendruomenės pirmininkas Juozas Ravinis užsiminė, kad pirmieji piliakalniu pasirūpino – laiptelius į viršūnę įrengė – pogrindžio spaustuvės "ab" šeimininkai Andziulių šeima. Bendruomenės pastangomis ant piliakalnio įrengti suoliukai, tvarkinga laužavietė, šalia piliakalnio – automobilių aikštelė, pradėta rengti gimnastikos aikštelė.
Bendruomenės EPD renginiuose minėtos neatsitiktinai. Šiemetinė Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir bendruomenės, pabrėžiant bendruomenių vaidmenį išsaugant ir puoselėjant kultūros paveldą.
Vertingas gynybinis paveldas
EPD renginiai vyko ir Kauno rajono viešojoje bibliotekoje. Viename renginių dalyvavo Kauno apskrities viešosios bibliotekos bibliografas Mindaugas Balkus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis, skaitę pranešimus apie paveldo objektus ir surengę viktoriną.
Kauno tvirtovę profesorius pristatė kaip vertingą gynybinį paveldą, liudijantį ypač neramius laikus Lietuvos istorijoje. Anot jo, fortai pastatyti remiantis krauju rašyta patirtimi – keičiant ir tobulinant tam tikrų laikotarpių statybos elementus.
Bibliotekos iniciatyva moksleiviams ir suaugusiesiems surengta ekskursija į šalia Garliavos, Seniavoje, esantį kultūros paveldo objektą – Kauno tvirtovės III fortą. Ekskursiją vedė Seniavos seniūnaitis, III forto įgulos vadas ir Kauno tvirtovės regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Jurkša. III fortas sutvarkytas ir pritaikytas lankyti O.Jurkšos vadovaujamos bendruomenės pastangomis. Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo forto gynybinius įtvirtinimus, sprogmenų paliktus pėdsakus, aplankė ginklų sandėliais buvusius rūsius, kareivines, susipažino su forto istorija.
1915 m. čia vyko įnirtingi mūšiai tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių. Tiesa, tik vienuolika dienų. Tuomet Rusijos kariuomenė, kurioje tarnavo ir lietuviai, iš rusų neužimama vadintos tvirtovės pasitraukė. III fortas – vienas iš nedaugelio Kauno tvirtovės fortų, realiai dalyvavęs mūšiuose.
Apšaudė sunkiąja artilerija
O.Jurkša atkreipė dėmesį, kad forte daug Pirmojo pasaulinio karo pėdsakų. "Fortas buvo bombarduotas iš sunkiosios artilerijos. Apgriauti įtvirtinimai, sviedinių išmuštos piltuvėlio formos duobės ir šiandien tebėra. Gali būti, kad tas duobes išmušę sviediniai dar likę po žeme." Pašnekovo žodžiais, čia vaikščioti nepavojinga: sviediniai turėtų būti giliai, be to, daugiausia – susprogę.
Forto teritorijoje yra didžiulės duobės, 1915 m. išmuštos 420 mm skersmens mortyros, dar vadinamos Didžiąja Berta, sviedinių. Manoma, kad toną sveriantis sviedinys atskrido nuo už 12 km esančių Pažėrų. "Kai toks sviedinys lėkdavo, kareiviai girdėdavo grėsmingą švilpesį ore. Jai sviedinys sprogdavo kareiviams būnant įtvirtinimų viduje, pastatuose, jei kareivių nesužeisdavo įgriuvęs pastatas, nuo smūgio sukeltos oro bangos sprogdavo ausų būgneliai", – pasakojo O.Jurkša.
Nuo pylimo į lankytojus rūsčiai žvelgė feldmaršalo Pauliaus von Hindenburgo figūra, prie kurios moksleiviai mielai fotografavosi.
Kauno tvirtovės regioninis parkas yra parengęs III forto tvarkymo planą. Pagal jį dar šiais metais čia ketinama įrengti informacines ir saugos priemones.
Įamžino Garliavos paminklus
Viešojoje bibliotekoje Garliavoje veikia paveldo dienoms skirta paroda "Garliavos miesto ir apylinkių kultūros ir istorijos paminklai". Joje eksponuojami Garliavos Jonučių gimnazijos moksleivių darbai, kuriuose – neatsitiktiniai miestelio ir apylinkių vaizdai. Fotografijose įamžinti krašto kultūros paveldo objektai: šventovės, paminklai savanoriams, partizanams, karo aukoms atminti. Vaikus fotografuoti paskatino ir parodą parengė šios gimnazijos dailės mokytoja Aušra Urbikienė.
Naujausi komentarai