Organizatoriai šventėje kvietė pristatyti savo derlių: namines uogienes, obuolių sūrius, arbatas ir kitus gaminius. Su tokia produkcija į Botanikos sodą atvažiavo Akademijos bendruomenė. „Prašom paragauti agurkų uogienės su citrinomis, imbieru ir mėta. Na, ir kaip? Gaivu, tiesa? Norisi ko nors saldesnio? Prašom moliūgų žele su levandom arba Obelynės obuolienės“, – kvietė Akademijos bendruomenės narės Živilė Juknevičienė, Kristina Šiožinienė ir Živilė Vaičiukynienė.
Kiek tolėliau smalsuoliai būriavosi prie „Žolinčių akademijos“ prezidentės, mitybos ekspertės Danutės Kunčienės vaišių stalo. Ji pristatė iš moliūgų pagamintus sveikus produktus: su krieno šaknim ir šermukšniais bei morkom raugintus moliūgus ir obuolių, moliūgų ir krienų padažą.
„Padažą lengva pasigaminti. Pirmiausia reikia obuolių ir moliūgų santykiu du prie vieno. Juos iškepam be jokių priedų, be cukraus, ir išplakam. Tada dedame savo susitarkuotų krienų arba pirktinio krienų padažo. Vienai stiklinei obuolių ir moliūgų tyrės dedame pagal skonį: jei norim aštriau – šaukštą tarkuoto krieno, jei švelniau – šaukštelį, ir išmaišom. Gaunasi labai gardus obuolių, moliūgų ir krienų padažas, – besidomintiesiems aiškino D.Kunčienė. – Jis labai dera prie baltyminio maisto – ir prie balto sūrio, ir prie kietai virto kiaušinio, aš ant juodos duonos užsitepu. Tai – ir labai gardu, ir sveika, nes krienas šalina iš organizmo gleivių perteklių. Krieną aš vadinu daržo penicilinu. Vyresniems žmonės tada paaiškėja krieno galios, nes penicilinas – seniai žinomas antibiotikas. O krienas – natūralus antibiotikas. Šaltuoju metu jis labai tinka, dar šildomąjį poveikį sukelia, be to, gerina virškinimą ir mažina cukrų. Ir turint kasos problemų labai tinka. Taigi, labai tinka krienas, įvyniotas į obuolienę ir moliūgienę.“
„Žolinčių akademijos“ prezidentė stebino ir džiovintų moliūgų milteliais, veikiančiais kaip prebiotikai, ir džiovintų krienų tabletėmis nuo paradontozės. Kiti gomurį lepino Botanikos sodo arbatomis ar „Kauno kolegijos“ daržoviene. „Pagrindinis ingredientas – moliūgas, o kitus atspėkite patys“, – ragauti daržovienė skvietė „Kauno kolegijos“ moksleiviai.
Kol suaugusieji sukinėjosi tarp Botanikos sodo edukacinio daržo gėrybių, vaikai buvo pakviesti žiūrėti studentų pastatyto spektaklio „Voro vestuvės“.
Ankstyviausi šventės dalyviai spėjo sudalyvauti ekskursijoje, kurioje, braidant po sodo augalų metamus ryškiaspalvius lapus, atskleistos senųjų Botanikos sodo medžių paslaptys. „Čia – ginkmedis, viena seniausių medžių rūšių. Šie medžiai žemėje augo dar prieš 260 mln. metų. Tiesa, šis ginkmedis – ne toks senas. Jam – 84-eri. Žinoma, turime ir vyresnių medžių. Seniausieji siekia Fredos dvaro laikus. Vienas tokių – štai ten, prie lieptelio, augantis didžiulis sibirinis maumedis. Jam – 176-eri“, – pasakojo ekskursiją vedusi Botanikos sodo dendrologė Loreta Buknienė.
Naujausi komentarai